Veikla ir istorija
Styginių instrumentų katedros ištakos siekia Kauno konservatorijos tarpukario laikotarpį, kuomet konservatorijoje dėstė smuikininkai Vladas Motiekaitis, Arvidas Noritas, Ruvinas Robertas Stenderis, Adolfas Metzas, Ladislovas Hajoszas, violončelininkas Povilas Berkavičius, kontrabosininkas Emerikas Gailevičius.
1948 metais, į Vilnių keliantis Kauno operos ir baleto teatrui, kartu buvo perkeltas ir Kauno konservatorijos orkestrinis fakultetas. Tokiu būdu, Kauno konservatorijos stygininkai įsikūrė Vilniuje dar prieš Kauno ir Vilniaus konservatorijų susijungimą 1949 m. į vieną – Lietuvos valstybinę konservatoriją.
Pradžioje Lietuvos konservatorijos styginių instrumentų katedrą sudarė Vilniaus konservatorijos (įkurta 1945) dėstytojai – smuikininkai Jakovas Targonskis, Kornelija Kalinauskaitė, violončelininkas Levas Seidelis, kontrabosininkas Povilas Bekeris ir iš Kauno atsikėlę – smuikininkas Aleksandras Livontas, violončelininkas Povilas Berkavičius bei kontrabosininkas Kajetonas Leipus. Pirmu šios katedros vedėju buvo Jakovas Targonskis. Nuo 1950 iki 1959 metų jai vadovavo Levas Seidelis. Katedra rengė smuikininkus, altininkus, violončelininkus, kontrabosininkus, arfininkus, joje buvo dėstomos kamerinio ansamblio ir styginių kvarteto disciplinos. Katedrai plečiantis, ją papildė būrys jaunų stygininkų: altininkas Jurgis Fledžinskas (1949), arfininkė Liudmila Chetagurova (1949), smuikininkai – Eugenijus Paulauskas (1951), Viktoras Radovičius (1952), Saulius Sondeckis (1957), Paulius Juodišius ir Kazimieras Kanišauskas (1960), Algis Gricius (1961), Jurgis Dvarionas (1969), altininkas Petras Radzevičius (1963), violončelininkai – Domas Svirskis (1957), Michailas Šenderovas (1960), Romualdas Kulikauskas (1962), Silvija Narūnaitė-Sondeckienė (1966), kontrabosininkas Vytautas Sereika (1963). 1959 metais katedrai vadovauti ėmėsi Saulius Sondeckis.
Padidėjus darbo apimčiai, specialybės ir kamerinio ansamblio disciplinų dėstymą prireikė diferencijuoti. Todėl 1964 metais buvo įsteigta kamerinio ansamblio katedra, kurios branduolį sudarė styginių instrumentų katedros dėstytojai – J. Fledžinskas (katedros vedėjas), E. Paulauskas, K. Kalinauskaitė, K. Kanišauskas, M. Šenderovas. Katedrų išsiskyrimas anaiptol nereiškė ryšių su Styginių instrumentų katedra nutraukimo. J. Fledžinskas, E. Paulauskas dirbdami kamerinio ansamblio katedroje, tebedėstė ir specialybę, o S. Sondeckis, R. Kulikauskas, likę styginių instrumentų katedroje – kamerinį ansamblį.
Septintame ir aštuntame dešimtmečiuose katedroje susiformavo ir įsitvirtino, dabar plačiai pasaulyje pripažįstama smuiko mokykla – senosios rusų mokyklos analogas.
Jos dėka šiandien mūsų stygininkai yra pasiekę tarptautinį pripažinimą, iškovoję ne vieną pergalę tarptautiniuose konkursuose, su didžiuliu pasisekimu koncertuoja įvairiuose pasaulio šalyse, kaip solistai, kamerinių ansamblių dalyviai bei orkestrų artistai. Tai svarus indėlis tuo metu katedrai vadovavusio S.Sondeckio ir tuomet dirbusių pedagogų: Davido Oistracho mokinių, smuikininkų V. Radovičiaus ir A. Livonto, J. Targonskio mokinių – smuikininko E. Paulausko bei altininko J. Fledžinsko, P. Berkavičiaus mokinio violončelininko D. Svirskio.
Tolesniame katedros kelyje ryškų pėdsaką paliko smuikininko Raimundo Katiliaus (1974) pedagoginė bei koncertinė veikla, jo nuopelnai lietuviškai smuiko muzikai. 1976 m. į katedrą buvo pakviestas smuikininkas, aukšta profesine etika bei kompetencija pasižymėjęs, Jonas Urba. Rengiant violončelininkus didelį nuopelnai teko M. Rostropovičiaus mokinei Silvijai Sondeckienei.
Nuo 1952 m. styginių instrumentų dėstymo metodikos ir istorijos kursą pradėjo skaityti V. Radovičius, o nuo 1962 m. jį tęsė A. Gricius. Pagrindinė mokslinio – tiriamojo katedros dėstytojų darbo kryptis buvo lietuvių kompozitorių naujų kūrinių redagavimas, paruošimas pirmam atlikimui ir tolesnis jų propogavimas. Greta to – darbas, susijęs su su pedagoginiais – atlikėjiškais klausimais. Pirmuoju svariu šios rūšies darbu buvo Maskvos konservatorijoje 1967 m. A. Griciaus apginta disertacija „R.Kreutzerio 42–jų etiudų vaidmuo smuikininkų atlikėjiškų įgūdžių vystyme“, 1973 m., Maskvoje J. Dvarionas apgynė disertaciją „Lietuvių kompozitorių koncertai smuikui“. Katedros iniciatyva buvo rengiamos respublikinės metodinės konferencijos. Jos dėstytojai palaikė metodinius kontaktus su Lietuvos muzikos mokyklomis. Išskirtinę vietą šioje veikloje užimė katedros prof. A.Gricius – vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų nuodugniai tyrinėjusių styginių instrumentų istoriją ir metodiką.
Jo publikuoti darbai jau keletą dešimtmečių Lietuvoje yra tapę vienintele mokymo priemone ne tik akademiniam jaunimui, bet ir praktikuojantiems pedagogams. A. Griciaus leidiniai – „Jaunojo smuikininko ugdymas“ (1979), pradžiamoksliai „Grok, žiogeli, smuikeliu“ (1986) ir „Smuikas – mano draugas“ (1989) bei fundamentalūs darbai „Smuikavimo dėmenys“ (2008) ir „Mokymas smuikuoti“ (2011) yra svarbūs visiems atlikimo menu besidomintiems instrumentalistams.
Šiandien styginių instrumentų katedros pedagogų kolektyvą sudaro iškilūs Lietuvos menininkai: smuikininkai prof. dr. Jurgis Dvarionas, prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė, prof. Undinė Jagėlaitė, prof. Jonas Tankevičius, doc. dr. Rūta Lipinaitytė, doc. Rusnė Mataitytė, lekt. Žilvinas Malikėnas, lekt. Eugenijus Urbonas, altininkai prof. Petras Radzevičius, prof. Jonė Kaliūnaitė, doc. Gediminas Dačinskas, violončelininkai prof. Rimantas Armonas, doc. Edmundas Kulikauskas, kontrabosininkas lekt. Donatas Bagurskas, gitaristas doc. Julius Kurauskas, arfininkė lekt. Daiva Šlyžienė. Kaip ir anksčiau, katedra rengia smuikininkus, altininkus, violončelininkus, kontrabosininkus, o nuo 1983 m. ir gitaristus. Be specialybės instrumento (smuikas, altas, violončelė, kontrabosas, gitara) yra dėstoma orkestro partijų studijų ir skaitymo iš lapo bei dėstymo metodikos pagrindų disciplinos. Labai svarbios yra kamerinio ansamblio, styginių kvarteto disciplinos (kamerinio ansamblio katedroje) bei simfoninio orkestro studija.
Uždavinį rengti aukšto profesinio lygio atlikėjus garantuoja dėstytojų kompetencija ir profesionalumas, intensyvus darbas bei platus studijuojamo repertuaro diapazonas. Greta bendrų katedros studentų koncertų rengiami atskirų klasių vakarai bei studentų rečitaliai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.
Kiekvienais metais plečiasi Styginių instrumentų katedros tarptautiniai ryšiai. Katedros dėstytojai ir studentai aktyviai dalyvauja Europos studentų mainų ERASMUS ir Nordplius programose. Katedra ypač vertina ryšius su Europos valstybių aukštosiomis mokyklomis ir jų pedagogais, kurie yra artimi mūsų katedros pedagogų diegiamai stygininkų profesinio ruošimo mokyklai. Paminėtinas bendradarbiavimas su Paryžiaus konservatorijos (CNSMD) stygininkais. Labai vertingi buvo šios prestižinės pasaulio mokyklos profesorių Boris Garlitsky (smuikas), Pierre-Henry Xuereb (altas), Philippe Muller (violončelė) daugkartiniai meistriškumo kursai mūsų studentams ir pedagogams. LMTA studijavo altininkai iš Paryžiaus Ines Karsenty, Erwan Richard, Benedicte Royer, Gwenola Morin, Sarah Chenaf, o Paryžiuje – LMTA studentai Rūta Lipinaitytė (smuikas), Edvardas Armonas (violončelė), Povilas Gelgota (altas), Tomas Savickas (altas), Jurgis Juozapaitis (altas). Tai buvo labai produktyvus profesinis bendradarbiavimas. Meistriškumo kursus LMTA rengė pasaulinio garso menininkai: Mstislav Rostropovič, Yo-Yo Ma, Nobuko Imai, Jurij Bašmet, Sergej Krylov, profesoriai iš Austrijos, Nyderlandų, Norvegijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų Europos šalių.
Labai svarbi profesinė patirtis įgyjama tarptautiniuose jaunimo orkestruose.
Styginių instrumentų katedros studentai, atrinkti konkurso keliu, kiekvienais metais dalyvauja tarptautinių jaunimo orkestrų: Gustav Mahler (GMJO), Europos Sąjungos (EUYO), ANIMATO, Baltijos jaunimo filharmonijos (Baltic Youth Phiharmonie), Šiaurės šalių (Orkester Nordic), Pasaulio jaunimo orkestro (Word Youth Orchester) programose.
LMTA Styginių instrumentų katedra yra viena iš Tarptautinių Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursų organizatorių. Šio konkurso dėka Vilnius tampa vieno garsiausių pasaulio smuiko virtuozų, gimusio šiame mieste, atminimo vieta. Katedra taip pat rengia Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursus, kuruoja Balio Dvariono tarptautinius smuikininkų ir pianistų bei Nacionalinius Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursus. Kasmet organizuojamos mokslinės-metodinės konferencijos, vakarai-koncertai bei studentų konkursai įžymių Lietuvos stygininkų atminimui.
Šiuo metu katedroje studijuoja apie 70 studentų.
Katedros vedėjai:
Smuikininkas Jakovas Targonskis (1949–1950)
Violončelininkas Levas Seidelis (1950–1959)
Smuikininkas, dirigentas Saulius Sondeckis (1959–1987)
Altininkas Petras Radzevičius (1987–2015)
Nuo 2015 m. katedrai vadovauja smuikininkė Rūta Lipinaitytė