Veikla ir istorija
Pedagogai
Katedra tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje įkurta 1945 m. Jos steigėjas ir ilgametis vadovas – kompozitorius, pedagogas, dirigentas, kolektyvų vadovas Jonas Švedas. Pirmieji katedros pedagogai buvo kompozitorius prof. J. Švedas, kanklininkas prof. Pranas Stepulis, muzikologė prof. Jadvyga Čiurlionytė, kompozitorius, dirigentas Konstantinas Galkauskas, po metų pedagogų gretas papildė birbynininkas doc. Povilas Samuitis, dar vėliau – dirigentai Enrikas Kiškis, Vitas Žilius. Taip pat katedrai talkino dirigentai Konradas Kaveckas, Antanas Budriūnas, Jonas Motiekaitis, 1953 m. dirigavimo disciplinų buvo pakviestas dėstyti doc. Jonas Vadauskas. Katedroje taipogi dirbo žymūs pedagogai: doc. Zita Stepulienė, prof. Valentas Leimontas, Petras Juodelė, Vladas Bartusevičius, doc. Regina Tamošaitienė, prof. dr. A. Vyžintas, Elona Raudonienė, Alfonsas Vidugiris, prof. Pranas Tamošaitis, prof. Antanas Smolskus, prof. hab. dr. Romualdas Apanavičius, doc. Pranas Budrius, lekt. Anatolijus Lapinskas, asist. Darutė Matulionytė, asist. Irmantas Andriūnas ir kt.
Per septynis veiklos dešimtmečius katedrai vadovavo šie pedagogai:
prof. Jonas Švedas (1945–1970),
prof. Pranas Stepulis (1970–1987),
prof. Antanas Smolskus (1988–1992),
prof. dr. Algirdas Vyžintas (1992–1999),
prof. Lina Naikelienė (1999–2017).
Nuo 2017 m. rudens katedrai vadovauja doc. dr. Aistė Bružaitė.
Šiuo metu katedroje dėsto prof. Lina Naikelienė, doc. Egidijus Ališauskas, doc. Aušrelė Juškevičienė, doc. Kastytis Mikiška, lekt. Jolanta Babaliauskienė, lekt. dr. Aistė Bružaitė, lekt. Kęstutis Lipeika, lekt. dr. Regina Marozienė.
Meno kolektyvai
Liaudies instrumentų katedroje buvo ir yra nuolat inicijuojama studentų ir pedagogų meno veikla. Nuo katedros veiklos pradžios koncertinę veiklą sistemingai vykdė aukšto meninio lygio kolektyvai: Liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“, studentų kamerinis ansamblis, mokomasis studentų liaudies instrumentų orkestras.
Tarptautinio konkurso laureatas Liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“. Įkurtas 1957 m. (vad. prof. Pranas Tamošaitis). 1957 m. ansamblis sąjunginiame jaunimo ir studentų festivalyje laimėjo antrąją vietą, o tais pačiais metais VI pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje užėmė pirmąją vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu. Šis kolektyvas yra surengęs per 1600 koncertų Lietuvoje bei daugelyje pasaulio šalių.
Studentų kamerinis ansamblis (vad. prof. Valentas Leimontas) (1982–1988). Kolektyvas koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rygos, Talino, Sankt Peterburgo, Minsko, Kijevo, Baku, Jerevano konservatorijose, Maskvos Gnesinų muzikos akademijoje. Kasmet buvo rengiami ansamblio koncertai filharmonijoje, dalyvauta televizijos laidose, autoriniuose kompozitorių vakaruose.
Liaudies instrumentų orkestras įkurtas 1952 m. Studentų mokomojo orkestro paskirtį nusako trys jo veiklos kryptys: ansamblinio muzikavimo praktika, bazė dirigavimo praktikai ir koncertinė veikla. Koncertinė praktika suteikia studentams sceninės patirties, ugdo jų asmeninę atsakomybę, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas. Šalia muzikavimo orkestre patirties kolektyvas studijuojantiems dirigavimą sudaro sąlygas repetuoti ir pasirengti dirigavimo egzaminui. Taip pat studentams suteikiama galimybė prie orkestro praktiškai patikrinti aranžuotės ir instrumentuotės darbus. Orkestras glaudžiai bendradarbiauja su kompozitoriais ir yra atlikęs bei įrašęs premjerinių kūrinių.
Liaudies instrumentų orkestras yra nuolatinis dainų švenčių, studentų festivalių ir kitokio pobūdžio renginių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje dalyvis, koncertavęs Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose. Išleistos dvi orkestro muzikos plokštelės, keliolika kūrinių įrašyta Lietuvos radijo fondams, televizijai, dalyvauta autoriniuose kompozitorių vakaruose, Didžiajame muzikų parade (2004).
Kolektyvui yra vadovavę prof. Pranas Samuitis, doc. Jonas Vadauskas, Vladas Bartusevičius, prof. Pranas Tamošaitis, prof. Valentas Leimontas, Arūnas Katilius, prof. dr. Algirdas Vyžintas, lekt. Kęstutis Lipeika. Šiuo metu orkestrui vadovauja prof. Lina Naikelienė, doc. dr. Aistė Bružaitė ir doc. Egidijus Ališauskas.
Pedagoginė-metodinė veikla
Liaudies instrumentų katedra rengia aukščiausios kvalifikacijos liaudies instrumentų atlikėjus, pedagogus, kolektyvų vadovus, dirigentus. Joje taip pat ugdomi aukšto meninio lygio Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ orkestro atlikėjai, kompetentingi pedagogai ir plataus profilio specialistai, gebantys dirbti šalies švietimo bei kultūros įstaigose.
Katedros pedagogai yra Lietuvos dainų švenčių renginių meno programų kūrėjai, vadovai, koordinatoriai, dirigentai. Prof. L. Naikelienės iniciatyva nuo 1998 m. į Lietuvos dainų šventės programą įtrauktas „Skambėkite, kanklės“ koncertas, suburiantis per 400 kankliuojančio jaunimo ir jų pedagogų.
Šiandien viena svarbiausių ir reikalingiausių priemonių, efektyviausiai užtikrinančių kūrybinį liaudies instrumentų atlikėjų tobulėjimą, gerosios patirties sklaidą bei pedagogikos raidą yra moksleivių, studentų ir jų pedagogų bendradarbiavimas. Konkursų, seminarų organizavimas ir dalyvavimas juose gali būti laikytinas reikšmingu muzikinės kultūros pristatymu savo šalyje ir pasaulyje, o jaunam atlikėjui ir jo pedagogui tai yra neįkainuojama patirtis, svarbus žingsnis link pripažinimo.
Katedros studentams ir dėstytojams tokio pobūdžio renginiai tapo puikia galimybe šalies bei tarptautiniu mastu dalintis profesine patirtimi, kūrybiškai bendradarbiauti, numatyti tolesnio meninio ir pedagoginio bendradarbiavimo strategiją.
Liaudies instrumentų katedra organizuoja šiuos renginius:
֍ Tarptautinis Jono Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursas (nuo 2000 m.);
֍ Tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis „Rido“ (nuo 2004 m.);
֍ Nacionalinis Jono Švedo konkursas (nuo 1965 m.);
֍ Lietuvos liaudies instrumentininkų vasaros seminaras „Solinio ir ansamblinio muzikavimo liaudies instrumentais aktualijos“ (nuo 1999 m.).
Studentai ir jų pedagogai pastaruoju metu vis dažniau vyksta į kitas šalis dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Tarp paminėtinų projektų: tarptautinis daugiastygių liaudies instrumentų atlikėjų konkursas-festivalis Pskove-Sankt Peterburge (Rusija), tarptautinis kanelių festivalis Pärnu mieste (Estija), tarptautinis kuoklių festivalis „Solaris“ Rygoje (Latvija), tarptautinis Veros Gorodovskajos daugiastygių begrifių instrumentų konkursas Maskvoje (Rusija), tarptautinis muzikų konkursas-festivalis „Renesansas“ Giumri mieste (Armėnija), tarptautinis cimbolininkų forumas „Sidabriniai cimbolų garsai“ Molodečno mieste (Baltarusija), tarptautinis akademinės daugiastygių muzikos instrumentų konkursas Jūrmaloje (Latvija), tarptautinis liaudies instrumentų atlikėjų konkursas „Art-Dominanta“ Charkove (Ukraina) ir kt.
Katedros studentai ir pedagogai pagal mainų programas turi galimybę stažuotis Europos universitetuose. Katedra bendradarbiauja su J. Sibelijaus akademija (Suomija), J. Vytuolo muzikos akademija (Latvija), Estijos muzikos ir teatro akademija bei kitomis Europos aukštosiomis mokyklomis.
Mokslo veikla
Katedroje nuolat vykdoma pedagogų mokslinė veikla. 1970‒2014 m. veikė katedros Liaudies instrumentų gamybos laboratorija, kuriai po 22 metus vadovavo meistrai Zigmas Armonas ir Egidijus Virbašius. Laboratorijoje buvo eksperimentiškai patikrinamos ir praktiškai įgyvendinamos Akademijos mokslininkų sukurtos teorijos: birbynių garsinių savybių gerinimo teorija (prof. hab. dr. R. Apanavičius, Z. Armonas), kanklių stygų įtampos, rezonansinės plokštės teorija (prof. P. Stepulis, Z. Armonas), ištirtos liaudies trimitų garsinės savybės ir atlikti jų tobulinimo darbai (doc. A. Motuza, E. Virbašius). Laboratorijoje ištobulinta aukštoji, tenorinė ir kontrabosinė birbynės, joms sukurti etaloniniai pūstukai, pasižymintys nepriekaištingomis garsinėmis savybėmis, buvo sprendžiamos koncertinių kanklių chromatinio garsyno problemos (prof. P. Stepulis, Z. Armonas). Laboratorijoje taip pat buvo atkuriami autentiški senųjų instrumentų pavyzdžiai, gaminami eksperimentiniai modeliai, remontuojami susidėvėję instrumentai.
Katedros iniciatyva pradėtos liaudies instrumentų lyginamosios studijos – lietuviški instrumentai pradėti lyginti su kitais Baltijos regiono liaudies instrumentais. Kartu užsimezgė meniniai ir moksliniai Baltijos šalių liaudies instrumentinės muzikos specialistų ryšiai.
Liaudies instrumentų katedroje apgintos šios disertacijos:
Apanavičius Romualdas. Birbynė ‒ lietuvių liaudies pučiamasis liežuvėlinis muzikos instrumentas, 1981;
Marozienė Regina. Lietuvių koncertinės kanklės ir akademinis kankliavimas: kilmė, raida, perspektyvos (XX a. – XXI a. pradžia), 2009;
Bružaitė Aistė. XX a. pab. – XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos. Meno doktorantūros projekto tiriamoji dalis, 2017.
Pedagogai sistemingai organizuoja respublikines ir tarptautines mokslines-metodines konferencijas, kuriose pranešimus liaudies instrumentų pedagogikos, raidos, muzikos atlikimo, repertuaro formavimo ir kitais klausimais skaito pripažinti šalies ir užsienio pedagogai, mokslininkai, atlikėjai, kompozitoriai bei instrumentų meistrai. Dalyvaujama tarptautinėse konferencijose Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitur. Tokio pobūdžio renginiai inicijuoja produktyvius ir aktualius mokslinės bei pedagoginės informacijos mainus, kurie užtikrina kryptingą ir moksliškai pagrįstą liaudies instrumentų plėtros perspektyvą.
Katedros pedagogai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio kompozitoriais, inicijuoja naujų kūrinių liaudies instrumentams kūrybą, nuolat leidžia ir redaguoja natų rinkinius, metodines priemones (vadovėlius, straipsnių rinkinius), koordinuoja ištobulintų liaudies muzikos instrumentų meno sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų, inicijuoja edukacinius procesus visų lygių ugdymo įstaigose.