Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Supratau

Mokslo naujienos

LMTA muzikologės įgyvendins Lietuvos ir Lenkijos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo programos „Daina 3” projektą.

Paskelbti Lietuvos mokslo tarybos ir Lenkijos nacionalinio centro 2024 m. rengto bendro Lietuvos–Lenkijos mokslo projektų paraiškų konkurso „Daina 3“ rezultatai. Dvišalio Lietuvos–Lenkijos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo programa finansuos projektą „Lenkų ir lietuvių muzika, globali perspektyva: migracija, diasporos tapatybės ir tėvynė”, vadovės prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir prof. hab. dr. Beata Bolesławska-Lewandowska (Lenkijos mokslų akademijos Menotyros institutas). 2025–2027 m. projektą kartu su vadovėmis įgyvendins lietuvių ir lenkų muzikologai: prof. dr. Danutė Petrauskaitė, doc. Dr. Kamilė Rupeikaitė, hab.dr. Jolanta Guzy-Pasiak, prof. hab. dr. Iwona Lindstedt, hab. dr. Barbara Mielcarek-Krzyżanowska, grupė doktorantų.

Bendrų mokslo projektų konkursui „Daina 3“ Lietuvoje pateiktos 159 paraiškos, finansuojama 17 projektų. Tarp finansuojamų paraiškų 5 yra humanitarinių ir socialinių mokslų sričių, 12 – gamtos, technologijos, medicinos ir žemės ūkio mokslų sričių.

LMTA mokslininkės jau yra laimėjusios ir sėkmingai įgyvendinusios prestižinės programos „Daina 1“ finansuotą projektą „Permainų muzika: laisvėjimo kultūrinė raiška lietuvių ir lenkų muzikoje iki ir po 1989“. 2018–2023 m. lietuvių muzikologių (vadovė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė) kartu su Krokuvos muzikos akademijos muzikologų grupe (vadovė prof. hab dr. Małgorzata Janicka-Słysz) įgyvendinto projekto rezultatai – kolektyvinės monografijos – pelnė keletą svarių Lenkijos apdovanojimų ir susilaukė itin palankių užsienio mokslininkų recenzijų (plačiau žr. Lietuvos muzikologija 25).

2024 11 06

Kviečiame teikti paraiškas tarptautiniam kongresui „M. K. ČIURLIONIUI 150: ATODANGOS IR INTERPRETACIJOS”, kuris vyks 2025 m. spalio 16–18 d. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Kongresas telkia pasaulio tyrėjus, gvildenančius savo metu nesuprasto lietuvių genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) – kompozitoriaus ir dailininko kūrybą. Kongresas pratęs Čiurlionio 150-jų jubiliejaus metais įvykusių studijų dienų Leipcigo universiteto Muzikologijos institute ir Varšuvoje Lenkijos mokslų akademijos Muzikologijos institute inicijuotas diskusijas.

Į kongreso M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos mokslinį diskursą kviečiame įsijungti įvairių šalių menotyrininkus (muzikologus, dailėtyrininkus), filosofus, literatūrologus, kultūros ir meno specialistus, muzikus, dailininkus, kitus tyrėjus. Diskusijų centre siūlome analizuoti M. K. Čiurlionio meno enigmas, kūrybos praktiką bei interpretaciją. Kongreso dalyviai kviečiami eksponuoti naujus požiūrius, kritinę peržvalgą, taip pat ginčyti rutininius M. K. Čiurlionio meno vertinimus ir nubrėžti perspektyvą.

Specialus dėmesys skiriamas novatoriškiems M. K. Čiurlionio muzikos kompozicijų bei tapybos darbams, kurie savo idėjomis, pionierišku ankstumu ir radikaliais sprendimais įsiterpia į XX a. muzikos modernėjimo bei abstraktaus meno kelią. Siekiant inicijuoti integralesnį požiūrį į Čiurlionio meno fundamentą, estetiką ir meninę raišką, keliami jo kūrybos kontekstualizavimo klausimai. Atkreipiamas dėmesys į M. K. Čiurlionio meno nesupratimo priežastis bei kūrybos inovacijos klausimus. Kongreso tikslas – M. K. Čiurlionio jubiliejaus aplinkoje kritiškai naujai permąstyti šio kūrėjo meno unikalumą ir nustatyti jo vietą Lietuvos bei XX a. pasaulio meno raidos kontekste.

Kongresas Vilniuje 2025 m. įtrauktas į LT vyriausybės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024-2026 m. veiklos planą.

Mokslinę ir diskusijų programą praturtins parodos, koncertai, kuriuose skambės originaliomis M. K. Čiurlionio kūrinių redakcijomis paremtos interpretacijos ir kiti įvykiai.

Rekomenduojamos tematikos:

K. Čiurlionio kūrybos meninės ir kultūrinės svarbos liudijimas
Eksperimento praktika ir vertė M. K. Čiurlionio muzikoje bei tapyboje
Nebaigto kūrinio problema XX a. pradžios mene (Čiurlionis ir amžininkai)
Dvejopo talento raiškos priemonių sąveika opuso rėmuose
Individuali pranašinga M. K. Čiurlionio žvalga XX a. meno modernėjimo kryptimis
Atonalios medžiagos formavimo strategijų paieškos XX a. pradžioje (Čiurlionis ir amžininkai)
Chorinė ir religinė M. K. Čiurlionio muzika: tradicija versusinovacija
Sonatinio ciklo principo sklaida M. K. Čiurlionio kūryboje: muzika versustapyba
Ženklai, simboliai ir enigmos M. K. Čiurlionio žodžio kūryboje, partitūrose ir drobėse
K. Čiurlionio meno interpretacijų tinklas ir recepcijos lūžiai
Nežinomi M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos faktai bei jų interpretacija
Varšuvos, Leipcigo, Peterburgo kontekstas ir M. K. Čiurlionio kūrybos evoliucija
XX a. pradžios abstrakcionizmo pionieriai
Muzikos autografų ir partitūrų redagavimo istorijos (M. K. Čiurlionio atvejis)
XX a. vizionieriaus ir idėjų kūrėjo portretas (M. K. Čiurlionis)
K. Čiurlionis ir meno kanonai
Ar Čiurlionis būtų įsijungęs į Fluxus menininkų gretas?
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejai

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 m. jubiliejui skirtas kongresas Vilniuje siekia pakartotinai priminti apie išskirtinę šio kūrėjo meno ypatybę – universalumą, galingą idėjų sąveiką, atveriančią naujus meniškumo horizontus ir liudijančią bendražmogišką dvasinę patirtį.

Kongreso programoje plenariniams pranešimams skriama 60 min. (50 min. pranešimui ir 10 min. diskusijai), konferencijos pranešimamas – 30 min. (20 min. pranešimui ir 10 min. diskusijai).

Pretendentai pateikia pranešimo santrauką (iki 600 žodžių), nurodant autoriaus mokslinį laipsnį ir pareigas institucijoje. Kartu su santrauka prašome atsiųsti autoriaus trumpą CV (iki 1000 žodžių) bei nuotrauką tiff arba jpg formatu (300 – 600 dpi). Dokumentus iki 2025 m. kovo 31 d. prašome atsiųsti el. paštu mkc150congress@lmta.lt Atsakymą apie pranešimo įtraukimą į kongreso programą pretendentai gaus gegužės mėn. 15 d.

Kongresas vyks anglų k. ir lietuvių k., pagal galimybes bus organizuojamas sinchroninis vertimas.

Atrinkus svariausius kongreso pranešimus, organizatoriai inicijuos šia medžiaga grindžiamų mokslinių straipsnių parengimą ir leidybą kolektyvinėje monografijoje (2027 m.).

Tolesnė informacija bus skelbiama susirašinėjant el. pašto adresu mkc150congress@lmta.lt ir oficialioje Vilniaus kongreso M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos svetainėje (bus paskelbta vėliau).

Kongreso programos komitetas:

Prof. dr. habil. Vytautas Landsbergis (programos komiteto garbės narys, Lietuva)
Prof. dr. habil. Helmutas Loosas (Leipcigo universitetas, Muzikologijos institutas, Vokietija)
Prof. dr. habil. Beata Boleslawska-Lewandowska (Lenkijos mokslų akademija (PAN), Meno institutas, Lenkija)
Prof. dr. habil. Antanas Andrijauskas (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuva)
Prof. dr. habil. Philip Ross Bullock (Oxfordo universitetas, Jungtinė Karalystė),
Prof. dr. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV)
Prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuva)
Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva)
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo centras, Lietuva)
Dr. Yumiko Nunokawa (Tokijo Waseda universitetas, Japonija)
Doc. dr. Audra Versekėnaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Muzikologijos katedra, Lietuva)
Prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir Teatro akademija, Muzikologijos katedra, Lietuva)

Kongreso vadovė: Prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė

Kongreso vadybinė komanda: LMTA Mokslo centras, Projektų vadybos skyrius, LMTA Muzikos inovacijų studijų centras, Komunikacijos skyrius.

Kongreso sekretorė: dr. Zita Abramavičiūtė-Mučinienė (LMTA), el. paštas: mkc150congress@lmta.lt

2024 10 24

Baltijos muzikologų konferencija „MUZIKOS ISTORIJA PERŽENGIA VALSTYBIŲ SIENAS: MUZIKOS KULTŪRA IR MIKRO-, MEZO-, MAKROREGIONAI“

2024 m. spalio 29–31 d.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Juozo Karoso salė ir Balkono teatras (Gedimino pr. 42, Vilnius)

2024 m. spalio 29–31 d. Vilniuje organizuojama Baltijos muzikologų konferencija „Muzikos istorija peržengia valstybių sienas: muzikos kultūra ir mikro-, mezo-, makroregionai“. Kartu su Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS) studijų grupe „Muzika ir kultūros studijos“ (vadovė dr. Tatjana Markovic, Vienos universitetas) rengiama konferencija siekia įdėmiai išžvalgyti ir interpretuoti muzikos reiškinių įvietinimą ir įtinklinimą, muzikos žanrų ir praktikų kultūrinius arealus nuo mažųjų tėvynių (mikroregionai) iki pasaulio kontekstų.

Baltijos muzikologų konferencijos – svarbiausias muzikologijos forumas Lietuvoje, šiemet subūręs Europos, JAV, Azijos šalių mokslininkus aptarti kultūrų ir regionų ryšius ir atskirtis, identifikacijas ir atoveiksmius. Dalyvaus kviestiniai lektoriai – ryškios konferencijai svarbios tematikos tyrimų figūros: istorikas profesorius dr. Jörg Hackmann (Ščecino universitetas, AABS/Association for the Advancement of Baltic Studies), muzikologės dr. Rasika Ajotikar (Hildesheimo universitetas) ir prof. dr. Tatjana Marković (Austrijos Mokslų akademija). Konferencijos metu rengiamos specialios sesijos ir diskusija, skirta skaitmeninei humanitarikai ir jos metodologijų sklaidai muzikos redagavimo praktikose.

Organizatoriai:
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centras
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Partneriai:
Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS) studijų grupė „Muzika ir kultūros studijos“
LMTA mokslo tyrimų projektas „Kritinis Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas ir interaktyvi duomenų bazė“ (vadovas doc. dr. Darius Kučinskas)

Konferencijos programa išsamiau:

TVARKARAŠTIS

PROGRAMA IR TEZĖS

Mokslo centro informacija
2024 10 23

PROF. DR. PAULO DE ASSIS (ORPHEUS INSTITUTAS, BELGIJA) PASKAITŲ IR SEMINARŲ CIKLAS

2024 m. spalio 9–11 d. LMTA viešės prof. dr. Paulo de Assis (Orpheus institutas, Belgija), surengsiantis viešą paskaitą ir seminarą meno ir menotyros doktorantams, studentams, LMTA bendruomenei ir alumnams.

Kviečiami dalyvauti visi, studijuojantys, besidomintys aktualiais meniniais tyrimais. Paskaita ir seminaras vyks anglų kalba.

Prof. dr. Paulo de Assis

Profesorius dr. Paulo de Assis (Orpheus institutas, Gentas, Belgija) yra pirmaujantis tyrėjas, derinantis muzikinę praktiką (kaip klasikinio repertuaro pianistas, eksperimentuojantis atlikėjas ir režisierius), muzikologinę XX a. Vakarų meno muzikos ekspertizę, leidybinę patirtį (kaip autorius ir redaktorius) ir plačius tarpdisciplininius interesus šiuolaikinės filosofijos ir epistemologijos srityje. Pastaruosius dvylika metų jis dirba meno tyrimų srityje: buvo ERC dotacijos pagrindinis tyrėjas (2013–2018), yra tarptautinės konferencijų serijos „Deleuze and Artistic Research“ įkūrėjas ir pirmininkas, „Rowman & Littlefield International“ (Londonas/Niujorkas) knygų serijos „Artistic Research“ redaktorius. Trijų monografijų ir 14 rinktinių autorius savo darbuose ir renginių cikluose plėtoja inovatyvius konceptus ir prieigas, kurios turi milžinišką poveikį tarptautinei meninių tyrimų plėtrai ir prestižui. Prof. dr. Paulo de Assis dėsto ir konsultuoja jaunuosius tyrėjus daugelyje Europos šalių ir JAV, yra Europos mokslo fondo, Šveicarijos nacionalinės mokslo tarybos, Flandrijos mokslo fondo ir kt. mokslo tyrimų politikos ir rėmimo institucijų ekspertas.

***

Spalio 9 d. (trečiadienis), 15 val. (LMTA Centriniai rūmai, Balkono teatras)

Paskaita Artistic Research: Forging Aesthetico-epistemic Relational Art Practices

Anotacija

Art and society are undergoing an epochal transformation. Digital tools, information-driven systems, and new technologies are inducing a major epistemic revolution, radically altering our conception of who we are, how we relate to each other, what we do, how we conceive of reality, and how we interact with the world. Primarily associated with processes of digitisation, much attention has been given to the technical and technological apparatuses that directly impacted and changed our lives in the last decades: innumerable microelectronic devices, countless software tools, growing network-systems, widely available big data, instant informational flow and widely accessible artificial intelligence. This transformation profoundly challenges institutions and discourses, leading to an unavoidable rearrangement of human practices and to a redefinition of major societal constructs. It also leads to new modes of knowledge production, forms of human interaction, perspectives on the natural world, and artistic expressions.

Western art music is also undergoing a significant historical shift. From the invention of notation by Guido of Arezzo around the year 1000 to the late twentieth-century avant-gardes that explored the limits of action- and hyper-notation, this tradition now appears increasingly historical and disconnected from contemporary challenges. Having moved beyond its initial oral phase and a subsequent epoch dominated by written/symbolic artifacts (scores), music culture now thrives in the digital realm, where ‘sound’—whether recorded or digitally produced—is central. Additionally, the integration of sound with visuals, scenic contexts, and semantic associations shifts the focus from the autonomy of the artwork to a relational (post-)aesthetics that fosters new modes of sensorial and epistemic engagement.

In this context, artistic research emerges as a highly promising vehicle for innovation in the arts and music worlds. By merging artistic practice with epistemic inquiry, artistic research creates new networks that encompass both tangible and intangible elements, material particles, and abstract diagrams. This approach engages both practitioners and audiences in the creation and reception of diverse and diffractive outputs that intertwine thought, sense, and sensation in complex ways.

In this two-day lecture and seminar, musician and artist-researcher Paulo de Assis will explore these topics from a practitioner’s perspective. The lecture and seminar will include theoretical discussions and feature concrete examples through case studies for participant discussion and interaction. Furthermore, individual coaching sessions will be an integral part of actively engaging participants.

Susitinkame 15 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Balkono teatre (LMTA Centriniai rūmai, Gedimino 42, Vilnius).

Paskaitą moderuos Edvardas Šumila, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, universiteto New School for Social Research (NYC) doktorantas.

***

Spalio 10 d. (ketvirtadienis), 10.00 val. (LMTA Centriniai rūmai, Balkono teatras)

Seminaras ir doktorantų meno projektų pristatymai (vieša diskusija).

Susitinkame 10.00 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Balkono teatre (LMTA Centriniai rūmai, Gedimino 42, Vilnius).

Doktorantų diskusiją moderuos Julija Bagdonavičiūtė ir Matas Samulionis.

***

Spalio 10-11 d. Kongresų rūmų 215 aud. (LMTA Kongresų rūmai, Vilniaus g. 6)

Profesoriaus dr. Paulo de Assis individualios konsultacijos

Susitikimai individualioms konsultacijoms:

spalio 10 d. nuo 15 iki 18 val.
spalio 11 d. nuo 9⁴⁵ iki 12 val.

Registracijos į individualias konsultacijas nuoroda: https://shorturl.at/m8N4x

———————————————————————————————————————-

Daugiau informacijos:

LMTA mokslo centras

Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

El. paštas ruta.staneviciute@lmta.lt
Tel. +370 604 07707

Dr. Božena Čiurlionienė

El. paštas: doktorantura@lmta.lt, bozena.ciurlioniene@lmta.lt

PRADEDAMI ĮGYVENDINTI TARPDALYKINIŲ/TARPSRITINIŲ MENO TYRIMŲ PROJEKTAI

LMTA Mokslo centre pradedami vykdyti atviro konkurso būdu atrinkti tarpdalykiniai ir/ar tarpsritiniai meno tyrimų projektai. 2024 m. gegužės mėn. paskelbtas konkursas parengtas įgyvendinant LMTA mokslo veiklos plėtros strategiją ir vykdomą projektą „Scenos menų tyrimų ekscelencijos centro steigimas ir plėtra“ (finansuoja ŠMSM). Konkurso tikslas – stiprinti LMTA MTEP kokybę tarpdalykinių ir tarpsritinių meno (muzikos, teatro, šokio, kino) tyrimų srityse, pritraukiant ir ugdant jaunuosius mokslininkus ir/ar užsienio tyrėjus ir didinant tarptautinės svarbos aukšto lygio mokslo rezultatų skaičių. Siekiamas rezultatas – tarpdalykinė ar tarpsritinė monografija, išleista tarptautinėje mokslo leidykloje.

Konkurso atrankos komisija patvirtino keturis projektus, kuriems įgyvendinti pritraukti aukšto tarptautinio lygio mokslininkai ir jaunieji tyrėjai bei menininkai. 2024–2026 m. bus vykdomi šie projektai:

* „Fortepijono rečitalis ir jo plėtiniai šiuolaikybėje“, projekto vadovė prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli;

* „Posthumanizmas ir šiuolaikinio meno praktikos“, projekto vadovė prof. dr. Audronė Žukauskaitė;

* „Pakeliui su tarptautiniu muzikos avangardu: mikrotoninės muzikos projekcijos šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūryboje“, projekto vadovė prof. dr. Rima Povilionienė;

* „Lietuvos dokumentinis kinas anapus kanono“, projekto vadovė doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Mokslo centro informacija
2024 09 11

LMTA mokslinės veiklos plėtros paraiškų, gautų 2023 m. gegužės 7 – birželio 1 d., konkurso rezultatai

Kvietimo teikti paraiškas, mokslinės veiklos plėtros konkursui laikotarpiu, gautos 4 paraiškos. Remiantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ) finansavimas skirtas trims paraiškoms.

Mokslo centro informacija
2024 06 18

Nauja knyga apie Baltijos šalių muziką po 1990-ųjų

Tartu universiteto leidykla išleido JAV muzikologų Jefferso Engelhardto ir Katherine Pukinskis sudarytą knygą Baltic Musics Beyond the Post-Soviet (2024), kurioje skelbiami ir LMTA muzikologijos profesorių Rūtos Stanevičiūtės ir Rūtos Gaidamavičiūtės straipsniai.

Knygų serijoje „Politika ir visuomenė Baltijos jūros regione“ publikuotame straipsnių ir pokalbių rinkinyje apie Baltijos šalių muziką už posovietinio laikotarpio ribų skirtingų kartų mokslininkai ir menininkai plėtoja kritinius Baltijos šalių muzikos kultūrų tyrimus.

Kaip pažymi sudarytojai, šioje knygoje muzikologijos, lyginamosios literatūrologijos ir sociologijos mokslininkai, atlikėjai ir kompozitoriai persvarsto istoriografines ir etnografines praktikas, permąsto kūrybą ir atlikimą. Peržengdama posovietinio laikotarpio ribas, autoriai siūlo alternatyvius Baltijos šalių muzikinę praeitį žyminčių garsinių patirčių aprašymus ir įtikinamus Baltijos šalių muzikinės dabarties pasakojimus.

Su knyga galima susipažinti atviros prieigos talpykloje: https://library.oapen.org/handle/20.500.12657/90965

Mokslo centro informacija
2024 06 17

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso II etapas

Siekiant sustiprinti LMTA dėstytojų tyrėjų kompetenciją ir tarptautinės veiklos patirtį, paskatinti ir padėti vykdyti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus ir skelbti jų rezultatus, skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas.

Laukiami rezultatai:

mokslo darbų parengimas leidybai;
mokslo darbų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
stažuotės ir moksliniai tyrimai užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose;
kitos baigtinės su mokslo tyrimais susijusios veiklos.

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami elektroniniu paštu mokslas@lmta.lt iki birželio 1 d. (imtinai).

Konkursas skelbiamas du kartus per metus. Veiklų įvykdymo terminas – iki š. m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2024 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VĮ-11).

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas 2024

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

Mokslo centro informacija

2024 05 07

LMTA TYRIMŲ KONFERENCIJA „ŠVENTĖS IR MENINĖ KULTŪRA: TRADICIJOS IR TRANSFORMACIJOS“

2024 m. balandžio 25 d. / LMTA Centriniai rūmai / J. Karoso salė, Balkono teatras

Balandžio 25 d. vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kasmetinė tyrimų konferencija. Šių metų temą inspiravo 2024 m. šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė.

Romantinių muzikos švenčių suformuota tradicija XX a. išsiskleidė ir įsiliejo į stiprėjančią meno festivalių ir šventinių iškilmių srovę. Šiuolaikinė meno švenčių ir festivalių kultūra paskatino naujos meninės raiškos plėtrą, kartu padėjo išsaugoti ir atkurti praeities meno formas, aptikti ryšius tarp tolimų motyvų ir žanrų. LMTA kasmetinė konferencija kviečia pažvelgti į švenčių ir šventiškumo reiškinį šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose meno istorijos, teorijos ir tarpdalykiniais požiūriais.

Konferencijoje pranešimus skaitys įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai – Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, Danutė Petrauskaitė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir kt., etnomuzikologai – Gustaw Juzala, Daiva Vyčinienė, Arūnas Vaicekauskas ir kt., meno doktorantai – Ieva Jackevičiūtė, Airida Gudaitė-Žakevičienė ir kt., meno teorijos ir muzikos studijų studentės.

Maloniai kviečiame!

Tezės

Konferencijos programa

Įėjimas laisvas.

Mokslo centro informacija

2024 04 19

KVIETIMAS Į NUOTOLINĮ INFORMACINĮ RENGINĮ

Balandžio 9 d. 10 val. kviečiame į nuotolinį informacinį renginį, skirtą ketinantiems teikti paraiškas tarpdalykiniams ar tarpsritiniams meno tyrimų projektams įgyvendinti.

Informaciją apie konkursą galima rasti čia:

https://lmta.lt/lt/menas-ir-mokslas/mokslas/naujienos/

Prisijungimo nuoroda:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NDA4NzVkNWQtZjRjMi00ZTQ2LWEwMGYtZDhhZDNjMDQ1YTY2%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2209acdf23-9bc7-4405-a3ed-3b3ff6d8b694%22%2c%22Oid%22%3a%227c03ffb7-b232-4a08-a9dd-f8c06f3cdc29%22%7d

Mokslo centro informacija
2024 04 04

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS BALTIJOS MUZIKOLOGŲ KONFERENCIJAI

Kviečiame teikti paraiškas Baltijos muzikologų konferencijai „MUZIKOS ISTORIJA PERŽENGIA VALSTYBIŲ SIENAS: MUZIKOS KULTŪRA IR MIKRO-, MEZO-, MAKROREGIONAI“ (Music History Beyond State Borders: Micro-, Meso-, and Macro-Regionality of Musical Culture).

Konferencija vyks 2024 m. spalio 29-31 d. Vilniuje, ją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Tarptautinės muzikologų draugijos (IMS) studijų grupe „Muzika ir kultūros studijos“.

Konferencija vyks anglų kalba.

Pasiūlymų pranešimams laukiama iki gegužės 15 d.

Pranešimų anotacijas prašome siųsti LMTA Mokslo centrui mokslas@lmta.lt

Daugiau informacijos čia.

Mokslo centro informacija
2024 04 02

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS TARPDALYKINIAMS/TARPSRITINIAMS MENO TYRIMŲ PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI

LMTA Mokslo centras kviečia tyrėjus teikti paraiškas tarpdalykiniams ar tarpsritiniams meno tyrimų projektams įgyvendinti. Kvietimo tikslas – stiprinti LMTA MTEP kokybę tarpdalykinių ir tarpsritinių meno (muzikos, teatro, šokio, kino) tyrimų srityse, pritraukiant ir ugdant jaunuosius mokslininkus ir/ar užsienio tyrėjus ir didinant tarptautinės svarbos aukšto lygio mokslo rezultatų skaičių. Kvietimas parengtas įgyvendinant LMTA mokslo veiklos plėtros strategiją ir vykdomą projektą „Scenos menų tyrimų ekscelencijos centro steigimas ir plėtra“ (finansuoja ŠMSM). Siekiamas rezultatas – tarpdalykinė ar tarpsritinė monografija, išleista tarptautinėje mokslo leidykloje.

Informacija apie kvietimą
Galimi pareiškėjai – projekto vadovas ir vykdytojai, turintys mokslo laipsnį, taip pat doktorantai. Įgyvendinant projektą dalyvauja užsienio tyrėjai arba jaunieji mokslininkai/doktorantai. Prioritetas teikiamas projektams, pritraukiantiems jaunuosius mokslininkus ar doktorantus, kurie neturėjo darbo sutarčių su LMTA per paskutiniuosius 12 mėn. iki projekto įgyvendinimo pradžios.

Paraiškų teikimo tvarka – paraiška teikiama lietuvių kalba. Laisvos formos paraiškoje pateikiama ši informacija: anotacija, projekto idėja ir tikslas, projekto originalumas, galimas indėlis į tarpdalykinių ar tarpsritinių tyrimų raidą, tarptautiškumas, projekto darbo planas, numatomi rezultatai. Paraiškoje turi būti pateikta informacija apie numatomą rezultatų tarptautinę leidybą (numatomas leidėjas, galimo bendradarbiavimo patvirtinimas, preliminarus susitarimas ar pan.). Kartu su paraiška turi būti pateikti projekto vadovo ir vykdytojų gyvenimo aprašymai, sąmata (galimos išlaidos: darbo užmokestis, remiantis LMT patvirtintais didžiausiais leistinais pareigybiniais valandiniais atlygiais; paslaugos, būtinos projektui įgyvendinti). Projektų rezultatų leidyba turi būti numatyta ir įgyvendinta iki 2027 m. gruodžio 31 d.; leidybos finansavimas bus svarstomas įgyvendinus projektą.

Projektų įgyvendinimo planų pateikimo terminas – nuo kvietimo paskelbimo dienos iki 2024 m. gegužės 3 d. (imtinai).

Projektų galima trukmė – iki 2 metų. Projektų įgyvendinimo periodas – nuo projekto sutarties sudarymo datos iki 2026 m. rugsėjo 1 d.

Projektų atrankos būdas – atitikimo LMTA mokslo veiklos plėtros strategijos ir ŠMSM finansuojamos programos „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ prioritetams vertinimas.

Didžiausia projekto veiklai vykdyti galima skirti finansavimo lėšų suma – iki 100 000,00 EUR (2 metų projektams).

Pasiteirauti apie kvietimą galima el. paštu ruta.staneviciute@lmta.lt ir telefonu:
Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, tel. +370 604 07707

Mokslo centro informacija
2024 03 22

LMTA mokslinės veiklos plėtros paraiškų, gautų 2024 m. sausio 29–vasario 19 d., konkurso rezultatai

Kvietimo teikti paraiškas, mokslinės veiklos plėtros konkursui I etapo laikotarpiu, gautos 4 paraiškos. Remiantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ) finansavimas skirtas keturioms paraiškoms .

Mokslo centro informacija
2024 03 15

KVIEČIAME TEIKTI PARAIŠKAS LMTA METINEI KONFERENCIJAI

2024 m. balandžio 25 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama tyrimų konferencija „Šventės ir meninė kultūra: tradicijos ir transformacijos“

2024 m. šimtmetį mini Lietuvos dainų šventė. Romantinių muzikos švenčių suformuota tradicija XX a. išsiskleidė ir įsiliejo į stiprėjančią meno festivalių ir šventinių iškilmių srovę. Šiuolaikinė meno švenčių ir festivalių kultūra paskatino naujos meninės raiškos plėtrą, kartu padėjo išsaugoti ir atkurti praeities meno formas, aptikti ryšius tarp tolimų motyvų ir žanrų. LMTA kasmetinė konferencija kviečia pažvelgti į švenčių ir šventiškumo reiškinį šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose meno istorijos, teorijos ir tarpdalykiniais požiūriais. Siūlomos temos:

Meno švenčių tradicijų transformacijos
Festivalių kultūros raida ir „festivalinių“ kūrinių fenomenas
Miesto šventės: genius loci ir atlikimo menai
Valstybinė ir bendruomeninė šventė: folkloro galių vektoriai
Nuo meno šlovinti iki šventiškumo estetikos: istoriniai modeliai ir šiuolaikybės reiškiniai

Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki balandžio 2 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengtus straipsnius bus galima publikuoti LMTA mokslo žurnaluose.

Mokslo centro informacija
2024 02 19

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso I etapas

Laukiami rezultatai:

mokslo darbų parengimas leidybai;
mokslo darbų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
stažuotės ir moksliniai tyrimai užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose;
kitos baigtinės su mokslo tyrimais susijusios veiklos.

Konkursas skelbiamas du kartus per metus. Veiklų įvykdymo terminas – iki š. m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2024 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VĮ-11).

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas 2024

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

Mokslo centro informacija

2024 01 29

Tarptautinis simpoziumas IMPACT

Lapkričio 22–25 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks tarptautinis simpoziumas IMPACT „Kūrybiškumas ir improvizacija scenos menuose“. IMPACT – tai unikalus mokslo renginys Lietuvoje, pristatysiantis skirtingų meno sričių tyrėjų veiklos rezultatus mažai tyrinėtoje kūrybiškumo ir improvizacijos srityje.

Anot konferencijos organizatorių LMTA meno ir mokslo prorektorės teatrologės dr. Ramunės Balevičiūtės ir LMTA Muzikos inovacijų studijų centro vadovo kompozitoriaus Mantauto Krukausko, kūrybiškumas ir improvizacija yra kompleksiniai fenomenai, kuriuos nagrinėti tikslingiausia pasitelkus tarpdisciplininį požiūrį. Šiuolaikinio mokslo atradimai leidžia naujai pažvelgti į šiuos fenomenus kaip į esminius kūrybos dėmenis, leidžiančius eksperimentuoti su naujomis išraiškos formomis ir skatinti menines inovacijas. Todėl ši tarptautinė konferencija yra aktuali ne tik humanitarinių, socialinių mokslų ir meninių tyrimų atstovams, bet ir menininkams profesionalams.

Tarptautinės konferencijos programos centre – šiuolaikiniam mokslui ir menui aktualios temos, kurias rengėjai kviečia analizuoti pasitelkiant skirtingas kognityvinių, socialinių, humanitarinių mokslų ir meninių tyrimų metodologines prieigas. Renginys dalyviams suteiks progą diskutuoti apie menininkų, menininkų-tyrėjų ir mokslininkų bendradarbiavimo galimybes bei pasiūlys originalų diskusijos modelį, kai ta pati tema atskleidžiama iš įvairių sričių ir disciplinų perspektyvos. Konferencijoje dalyvaus pripažinti užsienio ir Lietuvos muzikologijos, teatrologijos, sociologijos, psichologijos mokslų atstovai, o taip pat patyrę menininkai ir menininkai-tyrėjai, atstovaujantys muzikai, teatrui, šokiui ir cirkui.

PROGRAMA

Svarbia IMPACT dalimi taps ir improvizaciniai kūrybiniai eksperimentai, tarpdisciplininių grupių gyvai atliekami scenoje. Jie bus detaliai aptariami ir analizuojami dalyvaujančių mokslininkų ir menininkų rate, o renginio dalyviams tai taps puikia galimybe išplėsti profesines žinias, įgyti naujų idėjų iš įvairių meno kontekstų.

REGISTRACIJA KLAUSYTOJAMS

DAUGIAU INFORMACIJOS

Organizatorius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Projektą finansuoja: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba
Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

LMTA informacija
2023 11 16

23-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija „Muzikos komponavimo principai: NACIONALUMAS VERSUS GLOBALUMAS“

2023 m. lapkričio 15-17 d.
LMTA Juozo Karoso salėje, Zoom ir Youtube platformose, Šv. Kotrynos bažnyčioje

Tezės | Konferencijos programa

Š.m. lapkričio 15–17 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks jau 23-oji kompozicines aktualijas gvildenanti ir jas teoriniu lygmeniu tyrinėjanti tarptautinė konferencija „Muzikos komponavimo principai: NACIONALUMAS VERSUS GLOBALUMAS”. Kaip ir kasmet, džiaugiamės galėdami pristatyti itin platų geografinį užsienio atstovų spektrą. Šiais metais savo pranešimus pristatys pranešėjai iš Austrijos, Estijos, Ganos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Sakartvelo, Serbijos, Taivano ir Ukrainos. Centrine pranešimų sesijų ašimi šiemet taps dr. George’o Holloway iš Taivano Nanhua universiteto paskaita apie tradicinių guzhengo grojimo mokyklų integravimą į šiuolaikinę kompoziciją ir galimą dirbtinio intelekto panaudojimą.

Lapkričio 15 d. 16.30 val. norėtume visus pakviesti į diskusiją „Liaudies instrumentų panaudojimas šiuolaikiniuose kontekstuose”. Diskusijoje dalyvauja kompozitoriai George Holloway (Jungtinė Karalystė / Taivanas), Rytis Mažulis (Lietuva), Mārtiņš Viļums (Latvija / Lietuva) ir kanklininkė Aistė Bružaitė (Lietuva). Diskusiją veda dr. Andrius Maslekovas.

Tradiciškai teorinę konferencijos dalį palydi ir koncertinė programa – lapkričio 16 d. 19 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje vyksiantis koncertas „Dedikacijos Vilniui”, kuriame skambės M. Baranausko, V. Germanavičiaus, R. Janeliausko, J. Jurkūno, A. Mikoliūno, O. Narbutatiės, M. Natalevičiaus ir P. Prasausko kūriniai. Juos atliks Karolina Juodelytė (vargonai), Gunta Gelgotė (sopranas), Paulius Prasauskas (bosas). Koncertą veda dr. Aistė Vaitkevičiūtė.

Taigi visus, kuriems įdomios nacionalinių ir globalių aspektų sąveikos, kviečiame aktyviai dalyvauti konferencijos renginiuose. Pranešimų sesijose galite dalyvauti gyvai arba per ZOOM platformą, jos taip pat bus transliuojamos YouTube platformoje:

Lapkričio 15 d. https://youtube.com/live/K60cPCOONYE?feature=share
Lapkričio 16 d. https://youtube.com/live/GX5tYXPlTug?feature=share
Lapkričio 17 d. https://youtube.com/live/VMa-xBzfvMg?feature=share

Organizatorių informacija
2023 11 14

Meno tyrimų dirbtuvės „Etnografinis posūkis meno tyrimuose“

2023 m. spalio 19 d., ketvirtadienį, 16-18 val.
„Zoom“ platformoje

Kviečiame doktorantus ir studentus aktyviai dalyvauti Georginos Born vedamose dirbtuvėse, kurių metu susipažinsime, kaip galima taikyti etnografinius metodus šiuolaikinio meno tyrimuose, taip pat kviečiame doktorantus ir studentus pristatyti savo vykdomus tyrimus ir dalyvauti diskusijose.

Meno tyrimų dirbtuvės vyks š.m. spalio 19 d. (ketvirtadienis), 16-18 val., nuotoliniu būdu.

Menotyros dirbtuvių cikle viešės prof. Georgina Born (Londono universitetas) – viena žymiausių muzikos antropologių, iš tarpdalykinės perspektyvos tyrinėjanti šiuolaikinės muzikos, garso meno, technologijų, naujų medijų ir politikos sankirtas. Ankstyvaisiais profesinės karjeros metais ji buvo aktyvi muzikė – eksperimentinės muzikos, avangardinio roko ir improvizacinės muzikos grupių narė. Tarpdalykines teorines prieigas derindama su etnografiniais tyrimais, Georgina Born paskelbė reikšmingų mokslo darbų: minėtinos knygos Rationalizing Culture: IRCAM, Boulez, and the Institutionalization of the Musical Avant-Garde (1995), Western Music and Its Others (ed. with D. Hesmondhalgh, 2000), Uncertain Vision (2004), Music, Sound and Space (ed., 2013), Interdisciplinarity (ed. with A. Barry, 2013), Improvisation and Social Aesthetics (ed. with E. Lewis and W. Straw, 2017), and Music and Digital Media: A Planetary Anthropology (ed., 2022) ir kt.

Pastaraisiais metais profesorė kartu su įvairių kontinentų tyrėjais įgyvendino Europos mokslo fondo (ERC) remtą projektą “Music, Digitization, Mediation” (2010–2015), nuo 2021 m. vykdo ERC finansuojamą projektą “Music and Artificial Intelligence: Building Critical Interdisciplinary Studies”.

Dirbtuves moderuos Edvardas Šumila, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, universiteto New School for Social Research (NYC) doktorantas.

Renginio zoom nuoroda: https://liedm.zoom.us/j/7820421946?pwd=alRLMG9ONHVUVGJsZ2RkRkl0cU42UT09

Meno tyrimų dirbtuvės atviros visiems besidomintiems šiuolaikine muzika, garso menu, naujomis technologijomis ir medijomis, tarpdalykiniais tyrimais bei etnografija. Doktorantus ir studentus, kurie norėtų pristatyti savo vykdomus tyrimus, kviečiame registruotis: ruta.staneviciute@lmta.lt ir edvardas.sumila@gmail.com.

Abstract
Workshop on Ethnographic Methods

Ethnography is one of the most fashionable yet misunderstood of research methods; it derives from anthropology but has been used in numerous new contexts, including other areas of the social sciences (eg sociology, geography, STS) and humanities (eg practice-based research in art and music, cultural and media studies).

This workshop will introduce central issues in ethnographic research methods, from epistemological and ethical questions to practical challenges raised by doing ethnography. We ask: what does it mean to carry out ethnographic fieldwork? We examine the origins of ethnography and what are considered to be its unique and most powerful attributes. We then consider the practice of fieldwork: choosing a site, dealing with gatekeepers, creating the necessary background knowledge before fieldwork, rigour in fieldwork, the politics of fieldwork, and epistemological concerns. We move on to consider ethnography as a way of implementing what, after Deleuze, might be called ‘post-positivist empiricism’ (Born 2010), an empiricism with inventive conceptual effects. We examine the implications of Bourdieu’s field theory and Foucault’s notion of difference as a methodological principle.

You may find it helpful to look at the following:
1) One of my ethnographies:
– On IRCAM, computer music and modernism: G. Born, Rationalizing Culture: IRCAM, Boulez, and the Institutionalization of the Musical Avant-Garde. California, 1995.
– On art-science: G. Born and A. Barry, ‘Art-science: From public understanding to public experiment’, Journal of Cultural Economy, 3, 1, 2010: 107-123.

Mokslo centro informacija
2023 10 16

2023 METŲ LIETUVOS MOKSLO PREMIJŲ KONKURSUI PATEIKTI MOKSLO DARBAI

Lietuvos mokslo premijų komisija skelbia 2023 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui pateiktus darbus LMA svetainėje:

https://www.lma.lt/news/2071/38/2023-metu-Lietuvos-mokslo-premiju-konkursui-pateikti-mokslo-darbai

Lietuvos mokslų akademijos informacija
2023 10 10

Miestas kine ir audiovizualinėse medijose: svarbiausias kinotyros renginys regione

2023 m. spalio 20-21d.
Sinemateka (A. Goštauto 2, Vilnius)

Dviejų dienų konferencija, kurios bendraorganizatorė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademija, suburs svarbius kino, medijų ir transdisciplininių sričių tyrėjus (-as) iš Baltijos šalių, Švedijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Turkijos ir JAV. Konferencijos programoje – daugiau nei 20 pranešimų, skatinančių permąstyti kino, ekranų ir kintančio miesto sąveiką.

Šiųmetė konferencijos tema – miestas – atliepia siekį reflektuoti urbanistinę medijuojamą patirtį ir palyginti ją su kitais miestais. Miesto tema nepraranda savo aktualumo ir tarptautiniame kontekste, o ją ypač aktualizavo karas Ukrainoje. Tai, kas šiuo metu matoma ekranuose – infrastruktūrų griūtis – skatina įvertinti kino ir audiovizualinių medijų įtaką transliuojant tam tikrus miesto vaizdinius bei tai, kaip jie daro įtaką žiūrov(i)ų patirčiai ir filmams.

Renginys nemokamas ir skirtas kino tyrėjams (-oms), kino industrijos atstovams (-ėms) ir visiems (-oms), besidomintiems (-ioms) kinu, medijomis, architektūra ir urbanistika.

Konferencijos programa ir detalesnė informacija:

https://www.balticfilmhistory.org

Organizatorių informacija
2023 10 04

Kvietimas konferencijai “It’s About People 2024”

The 12th Annual Conference of Europe’s Sciences and Arts Leaders and Scholars, 8-13 March 2024

Main Theme and Objectives

In selecting the theme ‘In Service of Sustainability and Dignity’, this significant scholarly event seeks to explore the potential of academic findings, including the recent qualitative leaps in technological development, to serve the needs of present and future generations and to foster and promote the inherent worth of each human being. The particular value of humanity and its existence and development without the degradation of natural resources are two sides of the same coin. In understanding sustainable development and promoting human dignity, we need to consider intergenerational and intragenerational equity, sustainable use, and developmental needs. The 12th It’s About People conference will bring together leading European scholars and thought leaders from diverse disciplines who will share broad perspectives, knowledge, skills, and communication in an educational setting. We envision discussions that will include opinions from around the globe.

Panels’ and Papers’ Disciplines

Panels are not restricted to the Main Theme. Panels on any scholarly discipline are welcome. Scholars and policy and higher education leaders from fields including, but not limited to social and natural sciences, humanities, health, medicine, artificial intelligence, sustainable development, social gerontology, social work, law, education, philosophy, psychology, management, project management, communication, informatics, and archival studies are invited to apply, and present their research and views.

General Information

Conference Dates: 8 – 13 March 2024
Language: English
Contact: conference@almamater.si
Web: conference.almamater.si

Key Date

Open Call for Submission of Abstracts: 5 September 2023
Closing Date for Submission of Full Panel Proposals: 15 November 2023
Closing Date for Submission of Abstracts: 20 November 2023
Notification of Acceptance: 15 December 2023
Provisional Programme Release: 5 January 2024
Closing Date for Submission of Full Papers: 1 February 2024
Final Programme Release: 15 February 2024
Conference (Online) : 8-13 March 2024

ABSTRACT SUBMISSION

FULL PANEL PROPOSALS

Organizatorių informacija
2023 09 28

TARPTAUTINIS MUZIKOLOGŲ SIMPOZIUMAS „MUZIKINIO (TRANS)AVANGARDO ŠIMTMETIS: IMPULSAI IR KONTEKSTAI“ IR KONCERTŲ CIKLAS „ISCM AVANT-GARDE 100“

2023 m. spalio 6–7 d.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

1923 m. Zalcburge buvo surengtas pirmasis Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos festivalis – renginys tapo naujosios muzikos pristatymo modeliu. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija (ISCM/International Society for Contemporary Music) buvo pirmoji tarptautinė organizacija, pradėjusi nuosekliai propaguoti naująją muziką ir telkti šio žanro kūrėjų – kompozitorių, atlikėjų, muzikos kritikų – tinklus. Įsteigta Austrijos kompozitorių iniciatyva, ISCM tapo įtakinga jaunųjų kompozitorių pristatymo ir kūrybos sklaidos platforma, kuri prisidėjo prie daugelio kartų kūrybinio jaunimo karjerų. Pažymėdamas tarptautinį muzikos avangardą paskatinusio sąjūdžio šimtmetį, 2023 m. spalio mėn. 6–7 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centras kartu su ISCM Lietuvos ir Austrijos sekcijomis rengia tarptautinį muzikologų simpoziumą ir koncertų ciklą, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas muzikinio avangardo impulsams ir jaunųjų muzikos kūrėjų sąjūdžiams. Simpoziumo programoje Georginos Born (Londono universitetas), Monikos Voithofer (Vienos universitetas) paskaitos, muzikologų iš Lenkijos, Sakartvelo, Serbijos, Lietuvos pranešimai, diskusija apie muzikos (trans)avangardo sąjūdžių globalius kontekstus, pristatant kolektyvinę monografiją Garsinės utopijos. Lietuvių muzikos modernėjimo trajektorijos ir kontekstai (2023). Koncertų cikle „ISCM Avant-garde 100“ skambės austrų ir lietuvių kompozitorių opusai bei jaunųjų kompozitorių premjeros ansamblių Twenty Fingers Duo (Lietuva) ir duo ovocutters (Austrija) muzikinėse programose. LMTA Centriniuose rūmuose taip pat veiks kompozitoriaus, Ekmelinės muzikos draugijos prezidento Agustíno Castilla-Ávila (Austrija) paroda Still Life with Silence.

Organizatoriai:
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centras
ISCM Lietuvos sekcija
ISCM Austrijos sekcija

Partneriai ir rėmėjai:
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lietuvos kultūros taryba
Austrijos meno, kultūros, viešųjų paslaugų ir sporto ministerija
Zalcburgo savivaldybė

Simpoziumo PROGRAMA IR TEZĖS

Mokslo centro informacija
2023 09 25

Kvietimas į BAFF Tyrėjų stipendijos programą

Baltijos-Amerikos Laisvės fondas skelbia naują kvietimą teikti paraiškas į Tyrėjų stipendijos programą.

Kviečiame Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus teikti paraiškas BAFF Tyrėjų stipendijai gauti – iki $ 60,000 per metus moksliniams projektams ar tyrimams partnerių JAV universitetuose, laboratorijose ar tyrimų centruose.

Daugiau informacijos rasite ČIA

Paraiškos į BAFF Tyrėjų Stipendijos programą bus priimamos iki š. m. spalio 31 d.

Kilus klausimų ar išsamesnės informacijos poreikiui:

Ingrida Laurinavičienė // CIEE

Representative for Lithuania // Baltic-American Freedom Foundation

Gedimino pr. 20, LT- 01103 Vilnius, Lithuania

email ilaurinaviciene@ciee.org

tel +370 69874037

web BalticAmericanFreedomFoundation.org//

Organizatorių informacija
2023 09 22

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS: XXIII TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: NACIONALUMAS VERSUS GLOBALUMAS“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjunga lapkričio 15–17 d. organizuoja XXIII tarptautinę konferenciją „Muzikos komponavimo principai: Nacionalumas versus globalumas“. Paraiškų laukiama iki rugsėjo 10 d. imtinai.

Kompozicinė nacionalumo ir globalumo priešpriešos dilema yra centrinė šių metų konferencijos ašis. Postmodernioje šių laikų visuomenėje jau pats nacionalumo konceptas gali sukelti begalę diskusijų.Tai, ką kiekvienas suvokiame kaip „tautinį“, priklauso nuo sociokultūrinės aplinkos ir gali skirtis priklausomai nuo suvokėjo.

Konferencijos organizatoriams itin svarbus tautinės muzikos konceptas ir jo perspektyvos šiandieninėje kultūrinėje aplinkoje. Norėtume pakviesti tyrėjus atidžiau pažvelgti į nacionalinės muzikos komponavimo procesus kaip į kultūrinę ekosistemą, egzistuojančią globalių tendencijų multivisatoje.

Etninė muzika visada buvo pagrindinis tautinės muzikos potencijų šaltinis dėl savo kultūrinių rezonansų su tam tikromis tautinėmis bendruomenėmis. Vis dėlto, ji iššaukia nemažai problemų: tam tikrų etninių / kultūrinių grupių viršenybę, kultūrines apropriacijas, disonansus tarp etninių ir kultūrinių tapatybių ir t. t. Konferencijos organizatoriams rūpi atrasti sąlygas, leidžiančias išsaugoti etninės muzikos gaivalą ir sukuriančias plotmę jo potencijoms skleistis 21-ame amžiuje, taip pat atrasti įvairius muzikinius nacionalumo ekvivalentus posttautinės eros muzikoje. Šios idėjos yra aktualios ir ne vienam lietuvių kompozitoriui, todėl norėtume pakviesti kolegas aptarti lietuviškumo šiuolaikinėje muzikoje problematiką.

Siūlomos potemės:

Teorinės nacionalumo ir globalumo dilemos perspektyvos: istoriniai, muzikologiniai, tarpdisciplininiai aspektai (aktualumas, samprata, genomas);
Nacionalinės muzikos komponavimas kaip kultūrinė ekosistema globaliuose kontekstuose;
Komponavimo principų ir nacionalinių bruožų simbiozė;
Šiuolaikinių nacionalinės muzikos komponavimo sandų (audijavimo, realizavimo, notografijos, komunikavimo ir kt.) ypatybės;
Etnomuzikos raiška, jos funkcijos šiuolaikinėje komponavimo praktikoje (tembro, ritmo, melodikos, modusų, formaliųjų struktūrų, estetikos, komunikacijos ir kt. aspektai);
Modernių komponavimo technikų (mikrointervalų, sonorizmo, aleatorikos, performatyviųjų elementų, interaktyvumo ir kt.) integravimas į tautinius naratyvus;
Tradicinių ir novatoriškų komponavimo prieigų sąveikos (mimezė, simbiozė, inkliuzija, kolaboracija, interaktyvumas ir kt.) kaip stimulas tautinės muzikos išlikimui;
Galimi kultūriniai tautiškumo ekvivalentai posttautinių bendruomenių muzikoje.

Paraiškas (pranešimo anotaciją ir trumpą biografiją) siųsti elektroniniu paštu: pmc.lmta@gmail.com. Anotacija turi būti ne ilgesnė nei 500 žodžių. Pranešimo trukmė apie 20 – 25 min.

Konferencija vyksta anglų kalba. Konferencija vyks hibridiniu formatu, todėl pranešimus bus galima skaityti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Paraiškas galima siųsti iki 2023 m. rugsėjo 10 d. imtinai. Visos paraiškos bus įvertintos konferencijos mokslinio komiteto, o apie rezultatus bus pranešta visiems pateikėjams iki rugsėjo 20 d.

Dalyvio mokestis* (tik atrinktiems dalyviams):
pristatant gyvai – 30 €
nuotoliniu būdu – 50 €

Kasmet konferencijos pagrindu yra sudaromas recenzuojamas (peer reviewed) leidinys „Muzikos komponavimo principai“, kuriame bus publikuojami atrinkti konferencijos dalyvių straipsniai.

* Jei negalite sumokėti dalyvio mokesčio, susisiekite su mumis elektroniniu paštu.

Konferencijos mokslinis komitetas:

Prof. dr. Rimantas Janeliauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. Marius Baranauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Roger Redgate (Londono Goldsmiths universitetas, Jungtinė Karalystė)
Prof. Miloš Zatkalik (Belgrado menų universitetas, Serbija)
Prof. dr. Pavel Puşcaş (Cluj-Napoca Muzikos akademija, Rumunija)
Dr. Bert Van Herck (Naujosios Anglijos konservatorija, JAV)
Dr. Jānis Petraškevičs (Jāzepo Vītuolio Muzikos akademija, Latvija)
Dr. Martin Vishnick (Jungtinė Karalystė)

Konferencijos koordinatoriai: doc. dr. Marius Baranauskas, dr. Andrius Maslekovas.

Organizatorių informacija
2023 06 13

LMTA mokslinės veiklos plėtros paraiškų, gautų 2023 m. gegužės 2-15 d., konkurso rezultatai

Kvietimo teikti paraiškas, mokslinės veiklos plėtros konkursui laikotarpiu, gautos 8 paraiškos. Remiantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ) finansavimas skirtas septynioms paraiškoms.

Mokslo centro informacija
2023 05 24

Kvietimas konferencijai „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra kviečia teikti pranešimų santraukas 8-ajai Baltijos regiono kino konferencijai Miestas kine ir audiovizualinėse medijose.

Pranešimų santrumpų pateikimo terminas – birželio 23 d.
Konferencijos datos: š. m. spalio 20–21 d.
Vieta – Meno avilio Sinemateka (Goštauto g. 2, Vilnius).
Dalyvavimo būdas – gyvai.
Konferencijos kalba – anglų.
Organizuojančios institucijos: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Medijų edukacijos ir tyrimų centras Meno avilys.
Partneriai: Nacionalinis Estijos kino archyvas, Latvijos kultūros akademija, Vilniaus miesto savivaldybė.

Miestas yra aktyvus globalių procesų, tokių kaip klimato kaita, geopolitiniai veiksmai, militarizavimasis, veikėjas ir fonas jiems reikštis. Tokie filmai kaip Samai (rež. Waad Al-Kateab, 2019) ir Mariupolis 2 (rež. Hanna Bilobrova ir Mantas Kvedaravičius, 2022) fiksuoja miesto patirtis naujais, asmeninės perspektyvos, rakursais. Įvairėjant miesto medijavimo būdams, kviečiame tyrėjus apmąstyti šią kaitą VIII Baltijos regiono kino konferencijoje, kurios tema – Miestas kine ir audiovizualinėse medijose. Konferencijoje gilinsimės į miesto, urbanistinės erdvės vaizdavimo, filmų, audiovizualinių medijų sklaidos, rodymo ir auditorijų sąryšius su miestų kultūra ir erdve.

Kino ir miesto sąryšiai, vadinti „celiulioidinės kino juostos ir asfalto chemija“, ryškūs nuo pat kino ištakų: klasikinėje kinotyroje įprastai jie buvo tiriami pasitelkiant modernybės prieigas. Pastarąsias palaipsniui keičia skaitmeninių medijų ir globalizacijos ryšiai, kurie tiriami kinotyrą derinant su šiuolaikine miestotyra, medijų ir industrijų studijomis.

Atliepdami/os tarptautines tendecijas, šia konferencija siekiame suburti kino, medijų ir transdisciplininių sričių tyrėjus/jas, analizuojančius/ias filmus (judančio vaizdo kūrinius, mėgėjiškus filmus, performatyvius, scenos menų įrašus ir kt.), audiovizualines medijas (televiziją, video žaidimus, virtualę realybę ir kt.) bei miestą (pasitelkiant miestotyrą, architektūrą, geografiją, vizualųjį meną, literatūrą ir kt.). Kviečiame teikti paraiškas iš įvairių akademinių disciplinų perspektyvos: tiek kino, kultūros istorijos, tiek šiuolaikinio meno ar medijų tyrimų.

Konferencijos pranešimų paraiškų laukiame šiomis ir panašiomis kryptimis:

Kinas ir miesto kultūra;
Kinematografiniai miesto žanrai;
Miestas audiovizualinėje vaizduotėje;
Miestovaizdžiai ir vizualizacijos, miesto architektūra kine;
Miesto garsovaizdžiai kine;
Miestas kaip vieta ir erdvė kine;
Namai mieste – viešų ir neviešų erdvių vaizdavimas kine;
Kino rodymo infrastruktūros mieste: viešos ir asmeninės kino auditorijų (rodymo bei žiūrėjimo) praktikos;
Miesto kino teatrų architektūra;
Kino festivaliai kino ir miestų kultūroje;
Skaitmeninis miestas;
Miestas kaip globali kinematografinė aikštelė;
Urbanistinis kraštovaizdis ir karai bei katastrofos kine;
Urbanistinė erdvė ir feminizmo, rasės bei queer klausimai kine;
Kūnas ir miesto erdvė kine;
Audiovizualiniai archyvai kaip miesto infrastruktūros dalis;
Apsaugos kameros viešose ir privačiose erdvėse;
Miestas ir ekosistema kine;
Miestas ir aplinkos medijavimas;
Miestas ir saugumo diskursas kine;
Miestas, dizainas ir mada kine;
Urbanistinės erdvės dekolonizavimas ir kinas;
Dekolonijinės metodologijos kinotyroje.

Kilus klausimų dėl paraiškų teikimo:
Doc. dr. Lina Kaminskaitė lina.jancoriene@lmta.lt, dr. Ilona Jurkonytė conference@balticfilmhistory.org.

Konferencijos komisija ir koordinatoriai: dr. Eva Näripea, dr. Zane Balčus, Mantė Valiūnaitė, Vitalij Binevič, Ona Kotryna Dikavičiūtė, Anna Burdina.

Konferenciją lydės teminis akademinio žurnalo Studies in Eastern European Cinema numeris.

PARAIŠKŲ TEIKIMO GAIRĖS
Pranešimo santrumpą anglų k. (250–300 žodžių) ir glaustą biografiją (200 žodžių) pateikite iki birželio 23 d. el. paštu BalticFilmConference2023.

Pareiškėjus informuosime liepos 7 d.

Konferencija nemokama.

LMTA Meno istorijos ir teorijos katedra
2023 05 18

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso II etapas

Laukiami rezultatai:

mokslo darbų parengimas leidybai;
mokslo darbų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
stažuotės ir moksliniai tyrimai užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose;
kitos baigtinės su mokslo tyrimais susijusios veiklos.

Nuo šių metų konkursas skelbiamas du kartus per metus. Veiklų įvykdymo terminas – iki š. m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

Mokslo centro informacija

2023 05 02

LMTA tyrimų konferencija „Menininkų bendrystė ir bendradarbiavimas meninėse praktikose: Vilniaus ir pasaulio kontekstai“

2023 m. gegužės 3–4 d. / LMTA Centriniai rūmai / Balkono teatras

Gegužės 3–4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama kasmetinė tyrimų konferencija. Šių metu tema „Menininkų bendrystė ir bendradarbiavimas meninėse praktikose: Vilniaus ir pasaulio kontekstai“ kviečia pažvelgti į nurodytus reiškinius iš muzikos, scenos meno, kultūros studijų ir meno edukologijos perspektyvų.

Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-metis skatina aptarti vietinius ir pasaulinius bendrysčių ir bendradarbiavimo atvejus šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose.

LMTA Centrinių rūmų Balkono teatre rengiamą konferenciją atidarys svečių iš Vilniaus dailės akademijos Linos Michelkevičės ir Vytauto Michelkevičiaus paskaita „Bendražygiai, bendrininkai, bendrautojai: žvilgsnis į du bendradarbiavimo dešimtmečius Lietuvos šiuolaikiniame mene“.

Konferenciją užbaigs Gražinos Daunoravičienės monografijų „Muzikos genotipo teorinis modelis“ ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970-2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ sutiktuvės.

PROGRAMA

gegužės 3 d.

9.00–9.30 | Registracija

9.30–10.30 | Paskaita. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius (VDA). Bendražygiai, bendrininkai, bendrautojai: žvilgsnis į du bendradarbiavimo dešimtmečius Lietuvos šiuolaikiniame mene

10.30–11.30 | Kūrybinės jungtys teatro scenoje. Moderuoja Ramunė Balevičiūtė

Gražina Daunoravičienė (LMTA). Teatro ir muzikos pasimatymas Lietuvos šiuolaikybės scenoje: A. Bumšteino „Navigacijos“, L. Lapelytės ir Co. „Saulė ir jūra“

Dalia Jakaitė (LLTI). „Keikiu tą dieną, kada pradėjau su tuo libretu“: Vincas Mykolaitis-Putinas kaip Juliaus Juzeliūno operos „Sukilėliai“ bendrininkas

11.30–12.00 | Kavos pertrauka

12.00–13.30 | Muzikos mokyklos ir lietuvių muzikos kultūros modernėjimas. Moderuoja Gražina Daunoravičienė

Judita Žukienė (LMTA). Teorijos klasės šimtmečiui: naujos įžvalgos

Eglė Šeduikytė Korienė (LMTA). Kaimas vs miestas: sociokultūrinės muzikinio švietimo kūrimosi sąlygos ir modernėjimo galimybės tarpukario Lietuvoje. Pranešimas yra LMT finansuojamo mokslo projekto ,,Valstybės muzikos mokykla (1920–1933): Lietuvos konservatorija „de facto“ (Nr. S-LIP-21-10) dalis

Živilė Tamaševičienė (LMTA). Apie Juozo Naujalio studijas Varšuvos muzikos institute

13.30–15.00 | Pietų pertrauka

15.00–17.00 | Nuo tradicinės muzikos ligi šiuolaikinio muzikinio folkloro: buvimo ir patyrimo būdai. Moderuoja Eglė Šeduikytė-Korienė

Daiva Vyčinienė (LMTA). Vilnius kaip sutartinių sklaidos centras

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė (LLTI). Archyviniai liaudies dainų garso įrašai šiuolaikinėje muzikoje, arba Kaip bendradarbiauti su tais, kurių nebėra (fenomenologinė perspektyva)

Varsa Liutkutė-Zakarienė (LMTA). XIX–XX a. sandūros agrarinės kultūros muzika sostinėje. Modernumo ir tradicijos sankirtos (Vilniaus tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“ – 50)

Gaila Kirdienė (LMTA). Liaudies smuikininkų giminių muzikavimo tyrimai: metodologinis aspektas

gegužės 4 d.

14.00–15.30 | Instrumentas, kūnas, performatyvumas muzikos atlikimo praktikose. Moderuoja Rūta Stanevičiūtė

Jonė Punytė-Svigarienė (LMTA). Bendradarbiavimo veiksnys fortepijono evoliucijoje: instrumento gamybos ir jo taikymo sąveika ir koreliacija

Lora Kmieliauskaitė (LMTA). Grupės genijus ieško individualaus kūno

Dovilė Kazonaitė (LMTA). Dainininkas ir du jo kūnai

15.30–16.00 | Kavos pertrauka

16.00–17.30 | Menininkų bendruomenės: dinastijos ir (ne)susikalbėjimai. Moderuoja Jūratė Katinaitė

Tamara Vainauskienė (LMTA). Lietuvos operos solistų dinastijos: istorija ir unikalumas

Rūta Gaidamavičiūtė (LMTA). Muzikos kritikos iššūkiai ir galimybė susikalbėti

Joana Daunytė (LMTA). Kompozitoriaus ir atlikėjo bendradarbiavimas: ribos ir galimybės

18.00–19.30 | Gražinos Daunoravičienės monografijų „Muzikos genotipo teorinis modelis“ ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ sutiktuvės. Dalyvauja prof. habil dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Gabrielius Simas Sapiega. Moderuoja prof. dr. Rūta Gaidamavičiūtė

PROGRAMA ir TEZĖS

Mokslo centro informacija
2023 04 27

Prof. Benjamin Piekut (Kornelo universitetas, JAV) paskaitų ciklas

Balandžio 5–6 d. LMTA viešės žymus avangardo, eksperimentinės muzikos ir garso meno tyrėjas ir kuratorius prof. Benjamin Piekut (Kornelo universitetas, JAV), surengsiantis viešas paskaitas menotyros ir meno doktorantams, studentams, LMTA bendruomenei ir alumnams.

Kviečiami dalyvauti visi, studijuojantys, besidomintys šiuolaikiniu menu ir aktualiais muzikos tyrimais. Paskaitos vyks anglų kalba.

Benjaminas Piekutas tyrinėja muziką ir performansą po 1960 m. ir šiuo metu gilinasi į garso meno istoriją. Jo monografiją Eksperimentalizmas kitaip: Niujorko avangardas ir jo ribos (Experimentalism Otherwise: The New York Avant-Garde and its Limits) 2011 m. išleido Kalifornijos universiteto leidykla. Laisvojo džiazo, Cage’o avangardo, Fluxus, radikaliosios politikos ir populiariosios muzikos sankirtoje septintojo dešimtmečio Niujorko eksperimentalizmas vaizduojamas kaip konfliktų, kovų ir pašalinimų virtinė. Antrojoje jo monografijoje Henry Cow: Pasaulis yra problema (Henry Cow: The World Is a Problem) ne tik dokumentuojama britų roko grupės istorija, bet ir analizuojamas eksperimentalizmo skverbimasis į populiariosios muzikos sritis ir tai, kaip tokios transformacijos gali pasiūlyti performuluoti avangardo teorijas.

Jis taip pat sudarė dvi plataus atgarsio susilaukusias knygas. Pirmojoje, Tomorrow is the Question (Mičiganas, 2014), tyrinėjami nauji eksperimentinės muzikos istorijos aspektai, ypač populiariojoje kultūroje, atlikimo ir įrašų praktikose bei už Šiaurės Amerikos ribų. Antroji, Oxford Handbook of Critical Improvisation Studies (2016, kartu su George’u E. Lewisu), yra dviejų tomų rinkinys, kuriame dalyvauja 60 autorių iš meno, humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų sričių. Kartu su Davidu Nicholsu jis redagavo specialųjį žurnalo Contemporary Music Review numerį, skirtą Johno Cage’o 100-osioms gimimo metinėms, ir kartu su Julia Bryan-Wilson redagavo žurnalo Third Text numerį apie mėgėjiškumą 2020 m.

Jis yra paskelbęs straipsnių įvairiuose žurnaluose. Jo esė „Deadness“, parašyta kartu su Jasonu Staneku, 2011 m. pelnė Teatro aukštojo mokslo asociacijos apdovanojimą už išskirtinį straipsnį. Jis yra Kornelio universiteto profesorius ir muzikos katedros vedėjas.

Balandžio 5 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos 102 auditorijoje (VDA C1 pastatas, Malūnų g. 3, Vilnius) prof. Benjaminas Piekutas skaitys paskaitą Postmusic, Presound: Assembling Sound Art.

Tai yra Menotyros dirbtuvių ciklo pirmosios sesijos Posūkiai, lūžiai ir žvilgsniai paskaita. Ją ir diskusiją moderuos menotyros doktorantas Jurgis Paliauka.

Paskaitoje bus svarstomi kai kurie metodologiniai garso meno istoriografijos klausimai, teigiant, kad esami moksliniai tyrimai nesugebėjo apibrėžti savo objekto: garso menas buvo sąvoka, kuri istoriškai ir socialiai atsirado apie 1980 m. anglakalbiame diskurse, o netrukus pradėtas vartoti ir vokiečių kalba. Ši sąvoka susiformavo kaip atsakas į įvairialypį kategorijos „muzika“ problematizavimą įvairiose postdisciplininio avangardo meninėse praktikose po 1960 m. Pranešimo pabaigoje profesorius garso meną susies su globaliu šiuolaikinio meno pasauliu, kurį vienas įtakingas teoretikas pavadino „postkolonijiniu žvaigždynu“, pasižyminčiu prieštaringais santykiais su kapitalizmo ir socializmo istorijomis bei įvairialypėmis laiko patirtimis.

Plačiau apie Menotyros dirbtuvių ciklą, kurį rengia jungtinės LMTA, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto menotyros doktorantūros programa (kuratorės prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dr. Laura Petrauskaitė): https://www.vda.lt/lt/doktorantura/menotyros-dirbtuviu-ciklas

Balandžio 6 d. 14 val. Balkono teatre (LMTA Centriniai rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) vyks prof. Benjamino Piekuto paskaita Black Music’s Institutional Critique.

Paskaitą ir diskusiją moderuos muzikologas ir filosofas Edvardas Šumila (New School, NY).

Norint svarstyti institucinę kritiką muzikos srityje, reikia šiek tiek pakeisti pagrindinius jos terminus, nes muzika sukūrė antrąją estetinę sistemą, supančią Black art, ir institucionalizavo ją daug anksčiau nei modernusis ar šiuolaikinis menas. Šis Europos meno deuniversalizavimas turi pasekmių kritinei teorijai. Septintajame dešimtmetyje Black music valdančios institucijos buvo įrašų leidykla, naktinis klubas, vasaros festivalis ir masinė periodika, o tokie menininkai kaip Charlesas Mingusas, Billas Dixonas, Rahsaanas Rolandas Kirkas, Ornette Colemanas, Donas Cherry ir Alice Coltrane’as stengėsi joms pasipriešinti, jų išvengti ir jas pakeisti. Afroamerikiečių muzikantai buvo labiau linkę kurti institucijas nei jas griauti, ir šią misiją dalijosi tokios drąsios grupės kaip AACM ir tokios konservatyvios kaip Jazz at Lincoln Center. Ir, kaip rodo Naujojo pasaulio simfonijos pavyzdys, tradiciškai rasistinių kultūrinių darinių kritika, kurios ėmėsi engiami žmonės, dažnai buvo vykdoma ne atsisakant, o sunkiai iškovojant dalyvavimą.

Daugiau informacijos:
LMTA mokslo centras
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
El. paštas ruta.staneviciute@lmta.lt
Tel. +370 604 07707

Dr. Božena Čiurlionienė
El. paštas: doktorantura@lmta.lt, bozena.ciurlioniene@lmta.lt

Mokslo centro informacija
2023 03 29

LMTA mokslinės veiklos plėtros paraiškų, gautų 2023 m. sausio 27 – vasario 19 d., konkurso rezultatai

Kvietimo teikti paraiškas, mokslinės veiklos plėtros konkursui laikotarpiu, gautos 7 paraiškos (4 muzikologijos ir 3 etnomuzikologijos srities). Remiantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ) finansavimas skirtas penkioms paraiškoms.

Mokslo centro informacija
2023 03 15

Tarptautinė mokslinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“ skirta Hermano Perelšteino 100-osioms gimimo metinėms paminėti

2023 m. balandžio 26 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmų Kamerinėje salėje vyks tarptautinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“ skirta Hermano Perelšteino 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Organizatoriai: Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Partneriai: Lietuvos chorų sąjunga.

Konferencijos tikslas – įprasminant nusipelniusio Lietuvos kultūros veikėjo, choro dirigento, ir pedagogo Hermano Perelšteino 100-ąsias gimimo metines apžvelgti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos berniukų chorų raidą.

Hermanas Perelšteinas – Lietuvos choro dirigentas, pedagogas, berniukų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas, pirmasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės profesorius (1994), už nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1994). 2023 metais minimas H. Perelšteino 100 metų jubiliejus. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Hermano Perelšteino 100-ąsias gimimo metines įtraukė į Rekomenduojamą 2021–2025 metais minėtinų reikšmingų istorinių įvykių arba reiškinių ir nusipelniusių asmenybių sukakčių minėjimo sąrašą.

Siekiant įprasminti Hermano Perelšteino 100-tąsias gimimo metines, organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“, kurioje istoriniame ir geografiniame kontekstuose bus aptariama berniukų chorinio dainavimo plėtotė, atskleidžiamos tarpusavio sąsajos. Prasminga, kad pirmojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės profesoriaus Hermano Perelšteino 100-metis minimas jo buvusioje darbovietėje, 90 metų sukaktį mininčioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Konferencijos lektoriai:

Prof. Vytautas Miškinis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Doc. dr. Laima Budzinauskienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Doc. Romans Vanags, Latvijos J. Vitolio muzikos akademija

Prof. Hirvo Surva, Estijos muzikos ir teatro akademija

Doc. Ruben Tolmachov, Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija ir Kijevo R. Gliero muzikos akademija

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu.

Konferencijos kalba – anglų (sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą).

Konferencijos organizavimą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių informacija

2023 03 08

Kvietimas teikti ir skaityti pranešimus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos metinėje konferencijoje

Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2023 m. spalio 19–20 d. kviečia tyrėjus ir praktikus į tarptautinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius”.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite ČIA

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

2023 03 03

KVIEČIAME TEIKTI PARAIŠKAS LMTA METINEI KONFERENCIJAI

2023 m. gegužės 3 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama tyrimų konferencija „Menininkų bendrystė ir bendradarbiavimas meninėse praktikose: Vilniaus ir pasaulio kontekstai“

LMTA kasmetinė konferencija kviečia pažvelgti į menininkų bendrystės ir bendradarbiavimo mene reiškinius iš muzikos, scenos meno, kino tyrimų ir meno edukologijos perspektyvų. Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-metis skatina aptarti vietinius ir pasaulinius bendrysčių ir bendradarbiavimo atvejus šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose. Siūlomos temos:

– bendradarbiavimas tarp praktikų ir tyrėjų, meninink(i)ų ir mokslinink(i)ų;

– kūrimas (menininio kūrinio, mokslinio teksto) kaip bendradarbiavimas;

– skirtingų kartų, mokinių ir mokytojų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas;

– menininkų dinastijos; šeimyninės dainavimo/muzikavimo ir kt. tradicijos;

– Vilnius kaip meninio bendradarbiavimo ir menininkų bendrystės erdvė.

Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki balandžio 10 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami LMTA mokslo žurnale Ars et praxis. Parengtų straipsnių laukiama iki liepos 10 d.

Mokslo centro informacija
2023 01 30

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

Laukiami rezultatai:

mokslo darbų parengimas leidybai;
mokslo darbų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
stažuotės ir moksliniai tyrimai užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose;
kitos baigtinės su mokslo tyrimais susijusios veiklos.

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2023 01 27

Patvirtinta „Mokslo veiklos plėtros strategija‘2030“

2022 m. gruodžio 21 d. LMTA Senate patvirtinta „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslo veiklos plėtros strategija‘2030“. Plačiau

2022 12 23

Laimėtas CHANSE (Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) konkurso projektas

Plačiau

2022 09 12

Kviečiame teikti paraiškas Baltijos muzikologų konferencijai

Spalio 6-8 d. Vilniuje vyks Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualioji kultūra: partitūra, scena, ekranas“ (Music and Visual Culture: Score, Stage & Screen). Konferenciją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Tarptautine muzikinės ikonografijos asociacija RIdIM.

Konferencija vyks anglų kalba. Pasiūlymų pranešimams laukiama iki birželio 24 d. Pranešimų anotacijas prašome siųsti prof. dr. Rimai Povilionienei el. p. rima.povilioniene@lmta.lt.

Plačiau apie konferenciją ir jos temų aprašymą rasite ČIA.

2022 06 21

Kviečiame teikti paraiškas LMTA metinei konferencijai

2022 m. gegužės 4 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama tyrimų konferencija „Miesto fenomenas muzikos, scenos meno ir kino tyrimuose“.

Nuo genius loci ligi postindustrinio kraštogarsio – meno ir miesto sąveikos refleksija nuolat pasipildo naujomis temomis. Meno įvykiai ir procesai neatsiejami nuo urbanistinės plėtros, o miestų transformacija tampa menininkų traukos ar, priešingai, atstūmimo veiksniu. Meno galia įprasminti vietą ir erdvę neretai siejama su meninių praktikų svarba apibrėžiant bendruomenes ir perkuriant tapatybes. Tyrinėjant meno ir miesto sąveikos procesus, šiuolaikinė menotyra daug dėmesio skiria globalizacijos, migracijos ir kultūrinio hibridiškumo sklaidai ne vien dabarties, bet ir praeities meno raiškoje ir meniniuose sąjūdžiuose.

LMTA kasmetinė konferencija kviečia pažvelgti į miesto fenomeną iš muzikos, scenos meno ir kino tyrimų perspektyvos šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose. Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki balandžio 10 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami LMTA mokslo žurnale Ars et praxis. Parengtų straipsnių laukiama iki liepos 15 d.

Mokslo centro informacija
2022 02 15

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

Konkurso tikslai: skatinti LMTA menotyros (muzikologija, teatrologija, kinotyra) fundamentinius bei taikomuosius tyrimus, kelti Akademijos dėstytojų tyrėjų profesinę kvalifikaciją ir stiprinti Akademijos mokslinių tyrimų tarptautiškumą.

Laukiami rezultatai:

baigtiniai mokslo tyrimų darbai – monografijų, mokslo studijų, straipsnių ir kitų mokslo publikacijų rankraščių parengimas leidybai;
mokslo publikacijų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
mokslininkų kvalifikacijos kėlimas užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose (stažuotės ir mokslo tyrimai).

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami elektroniniu paštu mokslas@lmta.lt iki vasario 23 d. (imtinai).

Konkursas skelbiamas vieną kartą per metus. Veiklų įvykdymo terminas – iki š. m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina Rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d.).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2022 02 02

2021 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Centriniuose rūmuose (Gedimino pr. 42, Vilnius)

45-OJI MOKSLINĖ KONFERENCIJA „TRANSNACIONALIZMAS IR MENAS: KAIMYNYSTĖ, RIBOS, PARIBIAI“

Transnacionaliniai procesai dažniausiai siejami su globalizacijos plėtra, tačiau nacionalinių valstybių sienas peržengiantys ryšiai, mainai ir institucijos nėra naujas reiškinys. Nuo seno muzikinėse ir teatro kultūrose transnacionalumas veikė nacionalinio meno raidą ir sklaidą. Tarpnacionaliniai mainai ir kultūrinis hibridiškumas būdingas visoms kultūros sritims – nuo kūrybos ligi meno kritikos. Tipiškas pavyzdys – nacionalinės muzikos švietimo institucijos: ypač mažesnėse valstybėse jos formavosi muzikinio ugdymo tarptautinės standartizacijos laikais, perimdamos ir perkurdamos dar XIX a. iškilusių kosmopolitinių muzikos centrų Paryžiuje, Vienoje, Berlyne, Sankt Peterburge ar kituose muzikos metropoliuose įsitvirtinusias vertybes ir normas. Plačiau

PROGRAMA

10.00 | LMTA Juozo Karoso salėje
Konferencijos atidarymas

10.00–11.30 | LMTA Juozo Karoso salėje
Pagrindinė sesija
Moderuoja Laima Budzinauskienė

Beata Baublinskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Transnacionalumo apraiškos grigališkojo choralo rankraščiuose ir šiuolaikinėje jų interpretacijoje“
Živilė Tamaševičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Naujai atrastieji Juozo Naujalio motetai: kelionė į XX a. pr. Žemaičių kunigų seminariją“
Varsa Liutkutė-Zakarienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Folkloro sąjūdis XX a. pabaigoje postsovietinėje erdvėje. Skirtumai ir panašumai“

11.30–12.00
Pertrauka

12.00–14.00 | LMTA Juozo Karoso salėje
Meninių tyrimų sesija I
Moderuoja Beata Baublinskienė

Imantas Jonas Šimkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vienos muzikos ir atlikimo menų universitetas)

„Dirigento analizė: tarp realizacijos ir interpretacijos“
Jonė Punytė-Svigarienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Fortepijono kelionė po XVIII a. – XIX a. pr. Vakarų Europą: vieno instrumento istorija“
Agnė Dūkštaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Sofijos Gubaidulinos kūryba akordeonui solo: nuo naujovių link universalijų“
Agnė Railaitė-Jurkūnienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Muzikinė kaimynystė šiuolaikinėje pamokoje: mokytojo, mokinio ir akompanuotojo kompetencijos ribos ir užribiai“

12.00–14.00 | LMTA Vargonų auditorijoje
Meninių tyrimų sesija II
Moderuoja Ramunė Balevičiūtė

Aleksandras Špilevoj (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Tarp laisvės ir (savi)apgaulės: storytellingo galimybės“
Karolina Rybačiauskaitė (Vilniaus universiteto Filosofijos institutas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Susipynimų analizės galimybės meno istorijos rašymo praktikose“
Paulius Ignatavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Williamo Shakespeare‘o „Hamletas“ – liberalaus kapitalizmo įsigalėjimo globaliame pasaulyje pranašystė“

14.00–14.30
Pertrauka

14.30–16.00 | LMTA Juozo Karoso salėje
Meninių tyrimų sesija III
Moderuoja Gabrielius Simas Sapiega

Vytis Nivinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Akademinės ir džiazo muzikos sankirtos: kontrabosas minimalizmo ir post-minimalizmo muzikoje“
Gintarė Kaminskaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Styginių instrumentų raiškos galimybės kultūrų hibridizacijos procesuose“
Ernesta Juškaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

„Vokiškojo Lied verbalinis tekstas: tarp originalo ir vertimo“

Vyresni nei 6 metų asmenys privalo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kt.). Remiantis LR Vyriausybės operacijų vadovo sprendimu nuo 2021 rugsėjo 13 d. renginiuose gali dalyvauti tik asmenys turintys Galimybių pasą.

2021 09 27

Kviečiame teikti pranešimų 45-ajai LMTA metinei konferencijai temas

2021 m. rugsėjo 30 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama 45-oji mokslinė konferencija „Transnacionalizmas ir menas: kaimynystė, ribos, paribiai“.

Meniniuose mainuose susiduriame su vienos kultūrinės terpės praktikų perkėlimu į kitą tradiciją. Aiškinantis, kaip vyksta perkėlimo procesas, yra svarbu aptarti sąveikaujančių kultūrų panašumus, skirtumus ir pokyčio procesą, kai vienos kultūros normos ir reprezentacijos perkeliamos į kitos kultūros kontekstą. Šis procesas dažniausiai nebūna vienakryptis, kas leidžia išryškinti kultūrinių sąmpynų istorijas. Transnacionalizmo tyrinėtojų požiūriu, būtent tinklas kaip sudėtinga sąryšių sistema yra svarbiausia kategorija analizuojant transnacionalinius sąryšius.

Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki rugsėjo 10 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami LMTA mokslo žurnale Ars et praxis. Parengtų straipsnių laukiama iki spalio 15 d.

2020 06 23

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas yra rengiamas siekiant sustiprinti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų tyrėjų kompetenciją ir tarptautinės veiklos patirtį, paskatinti ir padėti vykdyti bei paskelbti fundamentalius ir taikomuosius tyrimus bei jų rezultatus.

Laukiami rezultatai:

baigtiniai mokslo tyrimų darbai – monografijų, mokslo studijų, straipsnių ir kitų mokslo publikacijų rankraščių parengimas leidybai;
mokslo publikacijų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
mokslininkų kvalifikacijos kėlimas užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose (stažuotės ir mokslo tyrimai).

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami e-paštu mokslas@lmta.lt iki balandžio 6 d. (imtinai).

Konkursas skelbiamas vieną kartą per metus. Maksimalus veiklų įvykdymo terminas – iki š.m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina Rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d.).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2020 03 18

DĖMESIO: konferencija nukeliama į 2022 m. rugsėjo mėn.

16-oji Europos menų terapijų konferencija vyks Vilniuje

2021 m. rugsėjo 22-25 dienomis Vilniuje vyks didžiulis tarptautinis renginys – Europos menų terapijos konferencija (European Consortium for Arts Therapies Education, ECArTE), kurią, kartu su kolegomis iš Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Belgijos ir Nyderlandų, organizuoja keturios Lietuvos institucijos: Vilniaus universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

ECArTE yra universitetų konsorciumas, įkurtas 1991 m., kurį sudaro 33 institucijos narės iš 15 Europos šalių. Tai ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti meno terapijos plėtrą Europoje, ir atstovauti programas, ugdančias meno terapeutus. ECArTE siekis – kurti visapusišką meno terapeutų švietimo ir praktinių įgūdžių vientisumą bei suderinamumą Europoje.

Artėjančios konferencijos tema: Atminties atspindžiai menų terapijose.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite ČIA

2021-01-31

Kvietimas teikti tezes konferencijai „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija kviečia į tarptautinę konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“, kuri vyks 2021 m. spalio 21–23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Muzikos signifikacija, arba muzikos reikšmių problematika, procesai ir rezultatai – nuolatinis muzikologų, kompozitorių, semiotikų bei filosofų domėjimosi ir tuo pačiu – bandymų įsprausti ją į klasifikuotas kategorijas objektas. Atsigręžiant į tokių klasifikacijų istoriją ir numatant poreikį jas persvarstyti, konferencijos tematika skiriama muzikos signifikacijos ir tipologijų sąveikos teorinio ir praktinio diskursų svarstymui.

Galima teigti, jog rašytiniai muzikologijos tekstai kilo iš abstrahuojamų reiškinių signifikacijos ir tolesnės jų sisteminimo praktikos. Aristoxenus Elementa harmonica išskyrė tris bazinius gènē. Boethius De musica diferencijavo musica instrumentalis rūšis. Johanneso de Groche’o, Johanno Matthesono, Johanno Nikolaus Forkelio muzikos sistematikos ne tik įvardijo naujas muzikos rūšis, bet ir iškėlė fundamentalias muzikos kategorijas (žanras, stilius ir pan.). Daugelio muzikos fenomenų pažinimo kelias rėmėsi signifikacijos rezultatų kategorizavimo bei sisteminimo procesu.

Kaip tyrimo metodai ir muzikos teorinės epistemologijos dalis, signifikacijų tipologijos buvo pripažintos nuo pat teorinės muzikologijos pradžios ir neatsitiktinai išsaugojo reikšmingą vietą XX a. pabaigos – XXI a. pradžios muzikologų, etnomuzikologų, populiariosios muzikos tyrėjų ar muzikos semiotikų – nuo Philipo Taggo, Simono Fritho, Franco Fabbri ar Fabiano Holto iki Heinricho Besselerio, Carlo Dahlhauso, Helga’os de la Motte-Haber, Mieczyslawo Tomaszewskio ir kitų – tyrimuose. Signifikacijų tipologizavimas kaip pažinimo metodas nėra devalvuotas ir šiuolaikiniame moksle, tačiau kyla poreikis renovuoti požiūrį į muzikos fenomenų kategorizavimo bei sisteminimo procesus.

Konferencija siekiame atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat – konceptualizuoti muzikos fenomenų klasifikavimo praktikas. Kviečiame gvildenti įvairių muzikos reikšmių ir reiškinių sisteminimo aspektus: aptarti juos kaip mokslo filosofijos problemą, gvildenti kriterijų klausimus, individualius požiūrius, istorinių ar šiuolaikybės praktikų atvejus bei sisteminimo perspektyvos prielaidas.

Tarpdalykinėje konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių mokslo sričių tyrėjus. Laukiamos mokslininkų, doktorantų, nepriklausomų tyrėjų paraiškos.

Konferenciją numatoma organizuoti hibridiniu būdu – gyvai ir internetu. Oficialios konferencijos kalbos – anglų ir vokiečių.

Plenarinės paskaitos
Wolfgang Marx (Dublino universiteto kolegija)
Kęstas Kirtiklis (Vilniaus universitetas)
Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Programų komitetas
Paulo C. Chagas (Kalifornijos universitetas Riversaide), Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Joan Grimalt (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla ESMUC), Margarita Katunian (Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija), Helmut Loos (Leipcigo universitetas), Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA), Rima Povilionienė (LMTA), Daiva Vyčinienė (LMTA).

Organizacinis komitetas
Gražina Daunoravičienė (pirmininkė), Ingrida Jasonienė, Mantautas Krukauskas, Agnė Mažulienė, Mykolas Natalevičius, Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkės pavaduotoja), Rima Rimšaitė, Judita Žukienė.

Tezių pateikimas
Konferencijos tezės bus recenzuojamos anonimiškai. Prašome siųsti pasiūlymus nuasmenintu ir autorizuotu variantais.

Laukiame individualių pranešimų pasiūlymų (20 minučių, 10 minutės klausimams ir diskusijai). Konferencijos tema aprėpia, tačiau neapsiriboja, šiomis potemėmis:

Tipologizacija kaip socialinių mokslų ir sociomuzikologijos problema;
Tipologizavimas mokslo filosofijos požiūriu;
Muzikos žanrai, tipai ir reiškiniai kaip semiotikos tyrimų objektas;
Signifikacija kaip muzikos fenomenų kategorizavimo prielaida;
Signifikacijos ir tipologizavimo procesų sąsaja;
Istorinių muzikos tipologijų atvejai ir jų analizė;
Autorinių sistematikų atvejai, jų kūrybiškumas bei inovacija;
Muzikos tipologijos versus muzikos taksonomijos;
Signifikacija ir tipologizavimas kaip muzikos epistemologijos pagrindas;
Tipologijų kriterijai kaip muzikos tyrimų metodologijos problema;
Muzikos sistematikų bei taksonomijų atvejų analizė.

Pranešimų pasiūlymus siųsti iki 2021 m. balandžio 1 d. el. pašto adresu typologiesofsignification@gmail.com Word (doc arba docx) formatu. Juose turi būti:

Vardas ir pavardė, mokslo laipsnis, institucija, kontaktinis el. pašto adresas;
Pranešimo pavadinimas;
Tezės (max. 300 žodžiai, aiškiai pateiktas tyrimo klausimas/tikslas, tyrimų kontekstas, metodologija, rezultatai ir išvados, 5 raktiniai žodžiai).
Portretinė nuotrauka TIFF arba JPG formatu (nuo 300 iki 600 dpi);
Trumpas gyvenimo aprašymas (max. 100 žodžių).

Registracijos mokestis
Konferencijos registracijos mokestis aktyviems dalyviams – 50 EUR, dalyviams internetu – 30 EUR, studentams – 20 EUR. Konferencijos stebėjimas – nemokamas. LMTA darbuotojams ir studentams bei LKS nariams dalyvavimas nemokamas.

Publikacija
Atrinktų konferencijos pranešimų pagrindu parengti mokslo straipsniai bus publikuoti specialiame recenzuojamo mokslo žurnalo „Lietuvos muzikologija“ (referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse SCOPUS, RILM, EBSCO, MLA International Bibliography, ERIH+) numeryje.

Svarbios datos
Tezių pateikimas: 2021 m. balandžio 1 d.
Pranešimas apie priėmimą dalyvauti: 2021 m. gegužės 15 d.
Konferencija: 2021 m. spalio 21–23 d.

Organizatorių informacija
2020 11 16

44-oji LMTA metinė konferencija 100 – mokyklai, dramai, operai

Spalio 22 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama 44-oji mokslinė konferencija „100 – MOKYKLAI, DRAMAI, OPERAI“ sutelks meno tyrėjus, kūrėjus ir pedagogus diskusijoms, pranešimams ir pristatymams. Konferencija vyks LMTA Centrinių rūmų J. Karoso salėje (Gedimino pr. 42), 10:00–17:00 val. Taip pat numatoma konferencijos transliacija.

2020-ieji Lietuvos kultūros kontekste išsiskiria svariomis sukaktimis, kurias kviečiame kartu pažymėti bei permąstyti jų reikšmę, aktualumą bei įtakas šiandienai. Bene ryškiausios su mūsų aukštąja mokykla susijusios trys datos – trys šimtmečiai, ženklinantys Lietuvos valstybės tiesioginį dalyvavimą kultūros lauke.

MOKYKLA – 1920-aisiais suvalstybinama Juozo Naujalio 1919 m. Kaune įkurta muzikos mokykla. Iš valstybės muzikos mokyklos kildiname didžiąją dalį XX a. lietuviškųjų profesionaliosios muzikos mokymo tradicijų, o po mokyklos perorganizavimo į Kauno konservatoriją – taip pat ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
DRAMOS vaidykla Kaune buvo pirmasis profesionalus stacionarus lietuvių dramos teatras, 1920 įkurtas Lietuvos meno kūrėjų draugijos ir tapęs pagrindu Valstybiniam dramos teatrui.
OPEROS vaidykla – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklos ištakos, pagrindinė XX a. lietuvių operos scena.

Konferencijoje dalyvaus LMTA garbės daktaras Vytautas Landsbergis, Ramunė Kryžauskienė, Judita Žukienė, Eglė Korienė, Beata Baublinskienė, Vaidas Jauniškis ir kiti dėstytojai bei doktorantai.

Konferencija bus transliuojama internetu, todėl norintys stebėti konferencijos sesijas nuotoliniu būdu, yra kviečiami registruotis ir užpildyti registracijos formą. Konferencijos transliacija bus vykdoma platformoje „Zoom“. Užsiregistravusiems klausytojams prieš konferencijos sesijas bus atsiųstos prisijungimo nuorodos registracijos formoje nurodytu el. pašto adresu.

Konferencijos programa

Įėjimas laisvas, maloniai kviečiame!

2020 10 14

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

Laukiami rezultatai:

baigtiniai mokslo tyrimų darbai – monografijų, mokslo studijų, straipsnių ir kitų mokslo publikacijų rankraščių parengimas leidybai;
mokslo publikacijų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
mokslininkų kvalifikacijos kėlimas užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose (stažuotės ir mokslo tyrimai).

Konkurso vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina Rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d.).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2020 02 10

Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir permainos iki ir po 1990 m.“

2020 m. rugsėjo 10–12 d. Vilniuje vyks Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir permainos iki ir po 1990 m.“. Ją rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos katedra, Lietuvos ir Lenkijos tyrimų projektas „Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.“ bei Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija.

Konferencija vyks anglų kalba. Pranešimų temų pasiūlymai laukiami iki kovo 15 d. Visą informaciją apie konferenciją rasite ČIA.

2020 01 28

Meninių tyrimų festivalis konferencija „Muzikuojantys daktarai“

2018 m. rugsėjo 4–6 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks III muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (liet. „Muzikuojantys daktarai“). Renginio PROGRAMA.

Tai – akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimas ir su juo susiję meniniai tyrimai. Pirmasis „Muzikuojančių daktarų“ festivalis konferencija buvo surengtas Helsinkio menų universiteto Sibeliaus akademijoje 2014 m. rugsėjo 4–5 d. Antrasis įvyko 2016 m. rugsėjo 8–9 d. Karališkojoje Airijos muzikos akademijoje Dubline. 2018-ųjų festivalį konferenciją „Muzikuojantys daktarai“ organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meninių tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS (harps.lmta.lt).

Kviestiniai renginio pranešėjai – viena ryškiausių muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. JOHNAS RINKAS (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas doc. VYKINTAS BALTAKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mastrichto konservatorija).

Daugiau informacijos rasite HARPS platformos interneto puslapyje anglų k.: http://harps.lmta.lt/en/events/doctors-in-performance/. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į dr. Liną Navickaitę-Martinelli adresu: harps@lmta.lt.

2018 08 27