Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Supratau

Mokslo naujienos

LMTA mokslinės veiklos plėtros paraiškų, gautų 2023 m. gegužės 2-15 d., konkurso rezultatai

Kvietimo teikti paraiškas, mokslinės veiklos plėtros konkursui laikotarpiu, gautos 8 paraiškos. Remiantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ) finansavimas skirtas septynioms paraiškoms.

Mokslo centro informacija
2023 05 24

Kvietimas konferencijai „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra kviečia teikti pranešimų santraukas 8-ajai Baltijos regiono kino konferencijai Miestas kine ir audiovizualinėse medijose.

Pranešimų santrumpų pateikimo terminas – birželio 23 d.
Konferencijos datos: š. m. spalio 20–21 d.
Vieta – Meno avilio Sinemateka (Goštauto g. 2, Vilnius).
Dalyvavimo būdas – gyvai.
Konferencijos kalba – anglų.
Organizuojančios institucijos: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Medijų edukacijos ir tyrimų centras Meno avilys.
Partneriai: Nacionalinis Estijos kino archyvas, Latvijos kultūros akademija, Vilniaus miesto savivaldybė.

Miestas yra aktyvus globalių procesų, tokių kaip klimato kaita, geopolitiniai veiksmai, militarizavimasis, veikėjas ir fonas jiems reikštis. Tokie filmai kaip Samai (rež. Waad Al-Kateab, 2019) ir Mariupolis 2 (rež. Hanna Bilobrova ir Mantas Kvedaravičius, 2022) fiksuoja miesto patirtis naujais, asmeninės perspektyvos, rakursais. Įvairėjant miesto medijavimo būdams, kviečiame tyrėjus apmąstyti šią kaitą VIII Baltijos regiono kino konferencijoje, kurios tema – Miestas kine ir audiovizualinėse medijose. Konferencijoje gilinsimės į miesto, urbanistinės erdvės vaizdavimo, filmų, audiovizualinių medijų sklaidos, rodymo ir auditorijų sąryšius su miestų kultūra ir erdve.

Kino ir miesto sąryšiai, vadinti „celiulioidinės kino juostos ir asfalto chemija“, ryškūs nuo pat kino ištakų: klasikinėje kinotyroje įprastai jie buvo tiriami pasitelkiant modernybės prieigas. Pastarąsias palaipsniui keičia skaitmeninių medijų ir globalizacijos ryšiai, kurie tiriami kinotyrą derinant su šiuolaikine miestotyra, medijų ir industrijų studijomis.

Atliepdami/os tarptautines tendecijas, šia konferencija siekiame suburti kino, medijų ir transdisciplininių sričių tyrėjus/jas, analizuojančius/ias filmus (judančio vaizdo kūrinius, mėgėjiškus filmus, performatyvius, scenos menų įrašus ir kt.), audiovizualines medijas (televiziją, video žaidimus, virtualę realybę ir kt.) bei miestą (pasitelkiant miestotyrą, architektūrą, geografiją, vizualųjį meną, literatūrą ir kt.). Kviečiame teikti paraiškas iš įvairių akademinių disciplinų perspektyvos: tiek kino, kultūros istorijos, tiek šiuolaikinio meno ar medijų tyrimų.

Konferencijos pranešimų paraiškų laukiame šiomis ir panašiomis kryptimis:

Kinas ir miesto kultūra;
Kinematografiniai miesto žanrai;
Miestas audiovizualinėje vaizduotėje;
Miestovaizdžiai ir vizualizacijos, miesto architektūra kine;
Miesto garsovaizdžiai kine;
Miestas kaip vieta ir erdvė kine;
Namai mieste – viešų ir neviešų erdvių vaizdavimas kine;
Kino rodymo infrastruktūros mieste: viešos ir asmeninės kino auditorijų (rodymo bei žiūrėjimo) praktikos;
Miesto kino teatrų architektūra;
Kino festivaliai kino ir miestų kultūroje;
Skaitmeninis miestas;
Miestas kaip globali kinematografinė aikštelė;
Urbanistinis kraštovaizdis ir karai bei katastrofos kine;
Urbanistinė erdvė ir feminizmo, rasės bei queer klausimai kine;
Kūnas ir miesto erdvė kine;
Audiovizualiniai archyvai kaip miesto infrastruktūros dalis;
Apsaugos kameros viešose ir privačiose erdvėse;
Miestas ir ekosistema kine;
Miestas ir aplinkos medijavimas;
Miestas ir saugumo diskursas kine;
Miestas, dizainas ir mada kine;
Urbanistinės erdvės dekolonizavimas ir kinas;
Dekolonijinės metodologijos kinotyroje.

Kilus klausimų dėl paraiškų teikimo:
Doc. dr. Lina Kaminskaitė lina.jancoriene@lmta.lt, dr. Ilona Jurkonytė conference@balticfilmhistory.org.

Konferencijos komisija ir koordinatoriai: dr. Eva Näripea, dr. Zane Balčus, Mantė Valiūnaitė, Vitalij Binevič, Ona Kotryna Dikavičiūtė, Anna Burdina.

Konferenciją lydės teminis akademinio žurnalo Studies in Eastern European Cinema numeris.

PARAIŠKŲ TEIKIMO GAIRĖS
Pranešimo santrumpą anglų k. (250–300 žodžių) ir glaustą biografiją (200 žodžių) pateikite iki birželio 23 d. el. paštu BalticFilmConference2023.

Pareiškėjus informuosime liepos 7 d.

Konferencija nemokama.

LMTA Meno istorijos ir teorijos katedra
2023 05 18

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso II etapas

Siekiant sustiprinti LMTA dėstytojų tyrėjų kompetenciją ir tarptautinės veiklos patirtį, paskatinti ir padėti vykdyti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus ir skelbti jų rezultatus, skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas.

Laukiami rezultatai:

mokslo darbų parengimas leidybai;
mokslo darbų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
stažuotės ir moksliniai tyrimai užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose;
kitos baigtinės su mokslo tyrimais susijusios veiklos.

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami elektroniniu paštu mokslas@lmta.lt iki gegužės 15 d. (imtinai).

Nuo šių metų konkursas skelbiamas du kartus per metus. Veiklų įvykdymo terminas – iki š. m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

Mokslo centro informacija

2023 05 02

LMTA tyrimų konferencija „Menininkų bendrystė ir bendradarbiavimas meninėse praktikose: Vilniaus ir pasaulio kontekstai“

2023 m. gegužės 3–4 d. / LMTA Centriniai rūmai / Balkono teatras

Gegužės 3–4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama kasmetinė tyrimų konferencija. Šių metu tema „Menininkų bendrystė ir bendradarbiavimas meninėse praktikose: Vilniaus ir pasaulio kontekstai“ kviečia pažvelgti į nurodytus reiškinius iš muzikos, scenos meno, kultūros studijų ir meno edukologijos perspektyvų.

Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-metis skatina aptarti vietinius ir pasaulinius bendrysčių ir bendradarbiavimo atvejus šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose.

LMTA Centrinių rūmų Balkono teatre rengiamą konferenciją atidarys svečių iš Vilniaus dailės akademijos Linos Michelkevičės ir Vytauto Michelkevičiaus paskaita „Bendražygiai, bendrininkai, bendrautojai: žvilgsnis į du bendradarbiavimo dešimtmečius Lietuvos šiuolaikiniame mene“.

Konferenciją užbaigs Gražinos Daunoravičienės monografijų „Muzikos genotipo teorinis modelis“ ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970-2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ sutiktuvės.

PROGRAMA

gegužės 3 d.

9.00–9.30 | Registracija

9.30–10.30 | Paskaita. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius (VDA). Bendražygiai, bendrininkai, bendrautojai: žvilgsnis į du bendradarbiavimo dešimtmečius Lietuvos šiuolaikiniame mene

10.30–11.30 | Kūrybinės jungtys teatro scenoje. Moderuoja Ramunė Balevičiūtė

Gražina Daunoravičienė (LMTA). Teatro ir muzikos pasimatymas Lietuvos šiuolaikybės scenoje: A. Bumšteino „Navigacijos“, L. Lapelytės ir Co. „Saulė ir jūra“

Dalia Jakaitė (LLTI). „Keikiu tą dieną, kada pradėjau su tuo libretu“: Vincas Mykolaitis-Putinas kaip Juliaus Juzeliūno operos „Sukilėliai“ bendrininkas

11.30–12.00 | Kavos pertrauka

12.00–13.30 | Muzikos mokyklos ir lietuvių muzikos kultūros modernėjimas. Moderuoja Gražina Daunoravičienė

Judita Žukienė (LMTA). Teorijos klasės šimtmečiui: naujos įžvalgos

Eglė Šeduikytė Korienė (LMTA). Kaimas vs miestas: sociokultūrinės muzikinio švietimo kūrimosi sąlygos ir modernėjimo galimybės tarpukario Lietuvoje. Pranešimas yra LMT finansuojamo mokslo projekto ,,Valstybės muzikos mokykla (1920–1933): Lietuvos konservatorija „de facto“ (Nr. S-LIP-21-10) dalis

Živilė Tamaševičienė (LMTA). Apie Juozo Naujalio studijas Varšuvos muzikos institute

13.30–15.00 | Pietų pertrauka

15.00–17.00 | Nuo tradicinės muzikos ligi šiuolaikinio muzikinio folkloro: buvimo ir patyrimo būdai. Moderuoja Eglė Šeduikytė-Korienė

Daiva Vyčinienė (LMTA). Vilnius kaip sutartinių sklaidos centras

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė (LLTI). Archyviniai liaudies dainų garso įrašai šiuolaikinėje muzikoje, arba Kaip bendradarbiauti su tais, kurių nebėra (fenomenologinė perspektyva)

Varsa Liutkutė-Zakarienė (LMTA). XIX–XX a. sandūros agrarinės kultūros muzika sostinėje. Modernumo ir tradicijos sankirtos (Vilniaus tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“ – 50)

Gaila Kirdienė (LMTA). Liaudies smuikininkų giminių muzikavimo tyrimai: metodologinis aspektas

gegužės 4 d.

14.00–15.30 | Instrumentas, kūnas, performatyvumas muzikos atlikimo praktikose. Moderuoja Rūta Stanevičiūtė

Jonė Punytė-Svigarienė (LMTA). Bendradarbiavimo veiksnys fortepijono evoliucijoje: instrumento gamybos ir jo taikymo sąveika ir koreliacija

Lora Kmieliauskaitė (LMTA). Grupės genijus ieško individualaus kūno

Dovilė Kazonaitė (LMTA). Dainininkas ir du jo kūnai

15.30–16.00 | Kavos pertrauka

16.00–17.30 | Menininkų bendruomenės: dinastijos ir (ne)susikalbėjimai. Moderuoja Jūratė Katinaitė

Tamara Vainauskienė (LMTA). Lietuvos operos solistų dinastijos: istorija ir unikalumas

Rūta Gaidamavičiūtė (LMTA). Muzikos kritikos iššūkiai ir galimybė susikalbėti

Joana Daunytė (LMTA). Kompozitoriaus ir atlikėjo bendradarbiavimas: ribos ir galimybės

18.00–19.30 | Gražinos Daunoravičienės monografijų „Muzikos genotipo teorinis modelis“ ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ sutiktuvės. Dalyvauja prof. habil dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Gabrielius Simas Sapiega. Moderuoja prof. dr. Rūta Gaidamavičiūtė

PROGRAMA ir TEZĖS

Mokslo centro informacija
2023 04 27

Prof. Benjamin Piekut (Kornelo universitetas, JAV) paskaitų ciklas

Balandžio 5–6 d. LMTA viešės žymus avangardo, eksperimentinės muzikos ir garso meno tyrėjas ir kuratorius prof. Benjamin Piekut (Kornelo universitetas, JAV), surengsiantis viešas paskaitas menotyros ir meno doktorantams, studentams, LMTA bendruomenei ir alumnams.

Kviečiami dalyvauti visi, studijuojantys, besidomintys šiuolaikiniu menu ir aktualiais muzikos tyrimais. Paskaitos vyks anglų kalba.

Benjaminas Piekutas tyrinėja muziką ir performansą po 1960 m. ir šiuo metu gilinasi į garso meno istoriją. Jo monografiją Eksperimentalizmas kitaip: Niujorko avangardas ir jo ribos (Experimentalism Otherwise: The New York Avant-Garde and its Limits) 2011 m. išleido Kalifornijos universiteto leidykla. Laisvojo džiazo, Cage’o avangardo, Fluxus, radikaliosios politikos ir populiariosios muzikos sankirtoje septintojo dešimtmečio Niujorko eksperimentalizmas vaizduojamas kaip konfliktų, kovų ir pašalinimų virtinė. Antrojoje jo monografijoje Henry Cow: Pasaulis yra problema (Henry Cow: The World Is a Problem) ne tik dokumentuojama britų roko grupės istorija, bet ir analizuojamas eksperimentalizmo skverbimasis į populiariosios muzikos sritis ir tai, kaip tokios transformacijos gali pasiūlyti performuluoti avangardo teorijas.

Jis taip pat sudarė dvi plataus atgarsio susilaukusias knygas. Pirmojoje, Tomorrow is the Question (Mičiganas, 2014), tyrinėjami nauji eksperimentinės muzikos istorijos aspektai, ypač populiariojoje kultūroje, atlikimo ir įrašų praktikose bei už Šiaurės Amerikos ribų. Antroji, Oxford Handbook of Critical Improvisation Studies (2016, kartu su George’u E. Lewisu), yra dviejų tomų rinkinys, kuriame dalyvauja 60 autorių iš meno, humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų sričių. Kartu su Davidu Nicholsu jis redagavo specialųjį žurnalo Contemporary Music Review numerį, skirtą Johno Cage’o 100-osioms gimimo metinėms, ir kartu su Julia Bryan-Wilson redagavo žurnalo Third Text numerį apie mėgėjiškumą 2020 m.

Jis yra paskelbęs straipsnių įvairiuose žurnaluose. Jo esė „Deadness“, parašyta kartu su Jasonu Staneku, 2011 m. pelnė Teatro aukštojo mokslo asociacijos apdovanojimą už išskirtinį straipsnį. Jis yra Kornelio universiteto profesorius ir muzikos katedros vedėjas.

Balandžio 5 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos 102 auditorijoje (VDA C1 pastatas, Malūnų g. 3, Vilnius) prof. Benjaminas Piekutas skaitys paskaitą Postmusic, Presound: Assembling Sound Art.

Tai yra Menotyros dirbtuvių ciklo pirmosios sesijos Posūkiai, lūžiai ir žvilgsniai paskaita. Ją ir diskusiją moderuos menotyros doktorantas Jurgis Paliauka.

Paskaitoje bus svarstomi kai kurie metodologiniai garso meno istoriografijos klausimai, teigiant, kad esami moksliniai tyrimai nesugebėjo apibrėžti savo objekto: garso menas buvo sąvoka, kuri istoriškai ir socialiai atsirado apie 1980 m. anglakalbiame diskurse, o netrukus pradėtas vartoti ir vokiečių kalba. Ši sąvoka susiformavo kaip atsakas į įvairialypį kategorijos „muzika“ problematizavimą įvairiose postdisciplininio avangardo meninėse praktikose po 1960 m. Pranešimo pabaigoje profesorius garso meną susies su globaliu šiuolaikinio meno pasauliu, kurį vienas įtakingas teoretikas pavadino „postkolonijiniu žvaigždynu“, pasižyminčiu prieštaringais santykiais su kapitalizmo ir socializmo istorijomis bei įvairialypėmis laiko patirtimis.

Plačiau apie Menotyros dirbtuvių ciklą, kurį rengia jungtinės LMTA, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto menotyros doktorantūros programa (kuratorės prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dr. Laura Petrauskaitė): https://www.vda.lt/lt/doktorantura/menotyros-dirbtuviu-ciklas

Balandžio 6 d. 14 val. Balkono teatre (LMTA Centriniai rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) vyks prof. Benjamino Piekuto paskaita Black Music’s Institutional Critique.

Paskaitą ir diskusiją moderuos muzikologas ir filosofas Edvardas Šumila (New School, NY).

Norint svarstyti institucinę kritiką muzikos srityje, reikia šiek tiek pakeisti pagrindinius jos terminus, nes muzika sukūrė antrąją estetinę sistemą, supančią Black art, ir institucionalizavo ją daug anksčiau nei modernusis ar šiuolaikinis menas. Šis Europos meno deuniversalizavimas turi pasekmių kritinei teorijai. Septintajame dešimtmetyje Black music valdančios institucijos buvo įrašų leidykla, naktinis klubas, vasaros festivalis ir masinė periodika, o tokie menininkai kaip Charlesas Mingusas, Billas Dixonas, Rahsaanas Rolandas Kirkas, Ornette Colemanas, Donas Cherry ir Alice Coltrane’as stengėsi joms pasipriešinti, jų išvengti ir jas pakeisti. Afroamerikiečių muzikantai buvo labiau linkę kurti institucijas nei jas griauti, ir šią misiją dalijosi tokios drąsios grupės kaip AACM ir tokios konservatyvios kaip Jazz at Lincoln Center. Ir, kaip rodo Naujojo pasaulio simfonijos pavyzdys, tradiciškai rasistinių kultūrinių darinių kritika, kurios ėmėsi engiami žmonės, dažnai buvo vykdoma ne atsisakant, o sunkiai iškovojant dalyvavimą.

Daugiau informacijos:
LMTA mokslo centras
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
El. paštas ruta.staneviciute@lmta.lt
Tel. +370 604 07707

Dr. Božena Čiurlionienė
El. paštas: doktorantura@lmta.lt, bozena.ciurlioniene@lmta.lt

Mokslo centro informacija
2023 03 29

LMTA mokslinės veiklos plėtros paraiškų, gautų 2023 m. sausio 27 – vasario 19 d., konkurso rezultatai

Kvietimo teikti paraiškas, mokslinės veiklos plėtros konkursui laikotarpiu, gautos 7 paraiškos (4 muzikologijos ir 3 etnomuzikologijos srities). Remiantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ) finansavimas skirtas penkioms paraiškoms.

Mokslo centro informacija
2023 03 15

Tarptautinė mokslinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“ skirta Hermano Perelšteino 100-osioms gimimo metinėms paminėti

2023 m. balandžio 26 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmų Kamerinėje salėje vyks tarptautinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“ skirta Hermano Perelšteino 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Organizatoriai: Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Partneriai: Lietuvos chorų sąjunga.

Konferencijos tikslas – įprasminant nusipelniusio Lietuvos kultūros veikėjo, choro dirigento, ir pedagogo Hermano Perelšteino 100-ąsias gimimo metines apžvelgti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos berniukų chorų raidą.

Hermanas Perelšteinas – Lietuvos choro dirigentas, pedagogas, berniukų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas, pirmasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės profesorius (1994), už nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1994). 2023 metais minimas H. Perelšteino 100 metų jubiliejus. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Hermano Perelšteino 100-ąsias gimimo metines įtraukė į Rekomenduojamą 2021–2025 metais minėtinų reikšmingų istorinių įvykių arba reiškinių ir nusipelniusių asmenybių sukakčių minėjimo sąrašą.

Siekiant įprasminti Hermano Perelšteino 100-tąsias gimimo metines, organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“, kurioje istoriniame ir geografiniame kontekstuose bus aptariama berniukų chorinio dainavimo plėtotė, atskleidžiamos tarpusavio sąsajos. Prasminga, kad pirmojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės profesoriaus Hermano Perelšteino 100-metis minimas jo buvusioje darbovietėje, 90 metų sukaktį mininčioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Konferencijos lektoriai:

Prof. Vytautas Miškinis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Doc. dr. Laima Budzinauskienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Doc. Romans Vanags, Latvijos J. Vitolio muzikos akademija

Prof. Hirvo Surva, Estijos muzikos ir teatro akademija

Doc. Ruben Tolmachov, Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija ir Kijevo R. Gliero muzikos akademija

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu.

Konferencijos kalba – anglų (sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą).

Konferencijos organizavimą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių informacija

2023 03 08

Kvietimas teikti ir skaityti pranešimus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos metinėje konferencijoje

Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2023 m. spalio 19–20 d. kviečia tyrėjus ir praktikus į tarptautinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius”.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite ČIA

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

2023 03 03

KVIEČIAME TEIKTI PARAIŠKAS LMTA METINEI KONFERENCIJAI

2023 m. gegužės 3 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama tyrimų konferencija „Menininkų bendrystė ir bendradarbiavimas meninėse praktikose: Vilniaus ir pasaulio kontekstai“

LMTA kasmetinė konferencija kviečia pažvelgti į menininkų bendrystės ir bendradarbiavimo mene reiškinius iš muzikos, scenos meno, kino tyrimų ir meno edukologijos perspektyvų. Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-metis skatina aptarti vietinius ir pasaulinius bendrysčių ir bendradarbiavimo atvejus šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose. Siūlomos temos:

– bendradarbiavimas tarp praktikų ir tyrėjų, meninink(i)ų ir mokslinink(i)ų;

– kūrimas (menininio kūrinio, mokslinio teksto) kaip bendradarbiavimas;

– skirtingų kartų, mokinių ir mokytojų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas;

– menininkų dinastijos; šeimyninės dainavimo/muzikavimo ir kt. tradicijos;

– Vilnius kaip meninio bendradarbiavimo ir menininkų bendrystės erdvė.

Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki balandžio 10 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami LMTA mokslo žurnale Ars et praxis. Parengtų straipsnių laukiama iki liepos 10 d.

Mokslo centro informacija
2023 01 30

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

Laukiami rezultatai:

mokslo darbų parengimas leidybai;
mokslo darbų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
stažuotės ir moksliniai tyrimai užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose;
kitos baigtinės su mokslo tyrimais susijusios veiklos.

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 7-VĮ).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2023 01 27

Patvirtinta „Mokslo veiklos plėtros strategija‘2030“

2022 m. gruodžio 21 d. LMTA Senate patvirtinta „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslo veiklos plėtros strategija‘2030“. Plačiau

2022 12 23

Laimėtas CHANSE (Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) konkurso projektas

Plačiau

2022 09 12

Kviečiame teikti paraiškas Baltijos muzikologų konferencijai

Spalio 6-8 d. Vilniuje vyks Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualioji kultūra: partitūra, scena, ekranas“ (Music and Visual Culture: Score, Stage & Screen). Konferenciją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Tarptautine muzikinės ikonografijos asociacija RIdIM.

Konferencija vyks anglų kalba. Pasiūlymų pranešimams laukiama iki birželio 24 d. Pranešimų anotacijas prašome siųsti prof. dr. Rimai Povilionienei el. p. rima.povilioniene@lmta.lt.

Plačiau apie konferenciją ir jos temų aprašymą rasite ČIA.

2022 06 21

Kviečiame teikti paraiškas LMTA metinei konferencijai

2022 m. gegužės 4 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama tyrimų konferencija „Miesto fenomenas muzikos, scenos meno ir kino tyrimuose“.

Nuo genius loci ligi postindustrinio kraštogarsio – meno ir miesto sąveikos refleksija nuolat pasipildo naujomis temomis. Meno įvykiai ir procesai neatsiejami nuo urbanistinės plėtros, o miestų transformacija tampa menininkų traukos ar, priešingai, atstūmimo veiksniu. Meno galia įprasminti vietą ir erdvę neretai siejama su meninių praktikų svarba apibrėžiant bendruomenes ir perkuriant tapatybes. Tyrinėjant meno ir miesto sąveikos procesus, šiuolaikinė menotyra daug dėmesio skiria globalizacijos, migracijos ir kultūrinio hibridiškumo sklaidai ne vien dabarties, bet ir praeities meno raiškoje ir meniniuose sąjūdžiuose.

LMTA kasmetinė konferencija kviečia pažvelgti į miesto fenomeną iš muzikos, scenos meno ir kino tyrimų perspektyvos šiuolaikinėse ir istorinėse meninėse praktikose. Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki balandžio 10 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami LMTA mokslo žurnale Ars et praxis. Parengtų straipsnių laukiama iki liepos 15 d.

Mokslo centro informacija
2022 02 15

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

Konkurso tikslai: skatinti LMTA menotyros (muzikologija, teatrologija, kinotyra) fundamentinius bei taikomuosius tyrimus, kelti Akademijos dėstytojų tyrėjų profesinę kvalifikaciją ir stiprinti Akademijos mokslinių tyrimų tarptautiškumą.

Laukiami rezultatai:

baigtiniai mokslo tyrimų darbai – monografijų, mokslo studijų, straipsnių ir kitų mokslo publikacijų rankraščių parengimas leidybai;
mokslo publikacijų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
mokslininkų kvalifikacijos kėlimas užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose (stažuotės ir mokslo tyrimai).

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami elektroniniu paštu mokslas@lmta.lt iki vasario 23 d. (imtinai).

Konkursas skelbiamas vieną kartą per metus. Veiklų įvykdymo terminas – iki š. m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina Rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d.).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2022 02 02

2021 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Centriniuose rūmuose (Gedimino pr. 42, Vilnius)

45-OJI MOKSLINĖ KONFERENCIJA „TRANSNACIONALIZMAS IR MENAS: KAIMYNYSTĖ, RIBOS, PARIBIAI“

Transnacionaliniai procesai dažniausiai siejami su globalizacijos plėtra, tačiau nacionalinių valstybių sienas peržengiantys ryšiai, mainai ir institucijos nėra naujas reiškinys. Nuo seno muzikinėse ir teatro kultūrose transnacionalumas veikė nacionalinio meno raidą ir sklaidą. Tarpnacionaliniai mainai ir kultūrinis hibridiškumas būdingas visoms kultūros sritims – nuo kūrybos ligi meno kritikos. Tipiškas pavyzdys – nacionalinės muzikos švietimo institucijos: ypač mažesnėse valstybėse jos formavosi muzikinio ugdymo tarptautinės standartizacijos laikais, perimdamos ir perkurdamos dar XIX a. iškilusių kosmopolitinių muzikos centrų Paryžiuje, Vienoje, Berlyne, Sankt Peterburge ar kituose muzikos metropoliuose įsitvirtinusias vertybes ir normas. Plačiau

PROGRAMA

10.00 | LMTA Juozo Karoso salėje
Konferencijos atidarymas

10.00–11.30 | LMTA Juozo Karoso salėje
Pagrindinė sesija
Moderuoja Laima Budzinauskienė

Beata Baublinskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Transnacionalumo apraiškos grigališkojo choralo rankraščiuose ir šiuolaikinėje jų interpretacijoje“
Živilė Tamaševičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Naujai atrastieji Juozo Naujalio motetai: kelionė į XX a. pr. Žemaičių kunigų seminariją“
Varsa Liutkutė-Zakarienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Folkloro sąjūdis XX a. pabaigoje postsovietinėje erdvėje. Skirtumai ir panašumai“

11.30–12.00
Pertrauka

12.00–14.00 | LMTA Juozo Karoso salėje
Meninių tyrimų sesija I
Moderuoja Beata Baublinskienė

Imantas Jonas Šimkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vienos muzikos ir atlikimo menų universitetas)
„Dirigento analizė: tarp realizacijos ir interpretacijos“
Jonė Punytė-Svigarienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Fortepijono kelionė po XVIII a. – XIX a. pr. Vakarų Europą: vieno instrumento istorija“
Agnė Dūkštaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Sofijos Gubaidulinos kūryba akordeonui solo: nuo naujovių link universalijų“
Agnė Railaitė-Jurkūnienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Muzikinė kaimynystė šiuolaikinėje pamokoje: mokytojo, mokinio ir akompanuotojo kompetencijos ribos ir užribiai“

12.00–14.00 | LMTA Vargonų auditorijoje
Meninių tyrimų sesija II
Moderuoja Ramunė Balevičiūtė

Aleksandras Špilevoj (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Tarp laisvės ir (savi)apgaulės: storytellingo galimybės“
Karolina Rybačiauskaitė (Vilniaus universiteto Filosofijos institutas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Susipynimų analizės galimybės meno istorijos rašymo praktikose“
Paulius Ignatavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Williamo Shakespeare‘o „Hamletas“ – liberalaus kapitalizmo įsigalėjimo globaliame pasaulyje pranašystė“

14.00–14.30
Pertrauka

14.30–16.00 | LMTA Juozo Karoso salėje
Meninių tyrimų sesija III
Moderuoja Gabrielius Simas Sapiega

Vytis Nivinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Akademinės ir džiazo muzikos sankirtos: kontrabosas minimalizmo ir post-minimalizmo muzikoje“
Gintarė Kaminskaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Styginių instrumentų raiškos galimybės kultūrų hibridizacijos procesuose“
Ernesta Juškaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
„Vokiškojo Lied verbalinis tekstas: tarp originalo ir vertimo“

Vyresni nei 6 metų asmenys privalo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kt.). Remiantis LR Vyriausybės operacijų vadovo sprendimu nuo 2021 rugsėjo 13 d. renginiuose gali dalyvauti tik asmenys turintys Galimybių pasą.

2021 09 27

Kviečiame teikti pranešimų 45-ajai LMTA metinei konferencijai temas

2021 m. rugsėjo 30 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama 45-oji mokslinė konferencija „Transnacionalizmas ir menas: kaimynystė, ribos, paribiai“.

Meniniuose mainuose susiduriame su vienos kultūrinės terpės praktikų perkėlimu į kitą tradiciją. Aiškinantis, kaip vyksta perkėlimo procesas, yra svarbu aptarti sąveikaujančių kultūrų panašumus, skirtumus ir pokyčio procesą, kai vienos kultūros normos ir reprezentacijos perkeliamos į kitos kultūros kontekstą. Šis procesas dažniausiai nebūna vienakryptis, kas leidžia išryškinti kultūrinių sąmpynų istorijas. Transnacionalizmo tyrinėtojų požiūriu, būtent tinklas kaip sudėtinga sąryšių sistema yra svarbiausia kategorija analizuojant transnacionalinius sąryšius.

Dalyvauti konferencijoje kviečiami įvairių sričių mokslininkai, tyrėjai, Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Planuojama pranešimų trukmė: 20 min. (+ 10 min. diskusijai). Norinčiųjų dalyvauti pranešimų pavadinimų ir anotacijų (iki 100 žodžių) laukiama iki rugsėjo 10 d. adresu mokslas@lmta.lt. Gautas anotacijas vertins ir grupuos pagal tematiką konferencijos programos komitetas. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami LMTA mokslo žurnale Ars et praxis. Parengtų straipsnių laukiama iki spalio 15 d.

2020 06 23

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas yra rengiamas siekiant sustiprinti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų tyrėjų kompetenciją ir tarptautinės veiklos patirtį, paskatinti ir padėti vykdyti bei paskelbti fundamentalius ir taikomuosius tyrimus bei jų rezultatus.

Laukiami rezultatai:

baigtiniai mokslo tyrimų darbai – monografijų, mokslo studijų, straipsnių ir kitų mokslo publikacijų rankraščių parengimas leidybai;
mokslo publikacijų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
mokslininkų kvalifikacijos kėlimas užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose (stažuotės ir mokslo tyrimai).

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami e-paštu mokslas@lmta.lt iki balandžio 6 d. (imtinai).

Konkursas skelbiamas vieną kartą per metus. Maksimalus veiklų įvykdymo terminas – iki š.m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkursas vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina Rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d.).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2020 03 18

DĖMESIO: konferencija nukeliama į 2022 m. rugsėjo mėn.

16-oji Europos menų terapijų konferencija vyks Vilniuje

2021 m. rugsėjo 22-25 dienomis Vilniuje vyks didžiulis tarptautinis renginys – Europos menų terapijos konferencija (European Consortium for Arts Therapies Education, ECArTE), kurią, kartu su kolegomis iš Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Belgijos ir Nyderlandų, organizuoja keturios Lietuvos institucijos: Vilniaus universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

ECArTE yra universitetų konsorciumas, įkurtas 1991 m., kurį sudaro 33 institucijos narės iš 15 Europos šalių. Tai ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti meno terapijos plėtrą Europoje, ir atstovauti programas, ugdančias meno terapeutus. ECArTE siekis – kurti visapusišką meno terapeutų švietimo ir praktinių įgūdžių vientisumą bei suderinamumą Europoje.

Artėjančios konferencijos tema: Atminties atspindžiai menų terapijose.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite ČIA

2021-01-31

Kvietimas teikti tezes konferencijai „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija kviečia į tarptautinę konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“, kuri vyks 2021 m. spalio 21–23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Muzikos signifikacija, arba muzikos reikšmių problematika, procesai ir rezultatai – nuolatinis muzikologų, kompozitorių, semiotikų bei filosofų domėjimosi ir tuo pačiu – bandymų įsprausti ją į klasifikuotas kategorijas objektas. Atsigręžiant į tokių klasifikacijų istoriją ir numatant poreikį jas persvarstyti, konferencijos tematika skiriama muzikos signifikacijos ir tipologijų sąveikos teorinio ir praktinio diskursų svarstymui.

Galima teigti, jog rašytiniai muzikologijos tekstai kilo iš abstrahuojamų reiškinių signifikacijos ir tolesnės jų sisteminimo praktikos. Aristoxenus Elementa harmonica išskyrė tris bazinius gènē. Boethius De musica diferencijavo musica instrumentalis rūšis. Johanneso de Groche’o, Johanno Matthesono, Johanno Nikolaus Forkelio muzikos sistematikos ne tik įvardijo naujas muzikos rūšis, bet ir iškėlė fundamentalias muzikos kategorijas (žanras, stilius ir pan.). Daugelio muzikos fenomenų pažinimo kelias rėmėsi signifikacijos rezultatų kategorizavimo bei sisteminimo procesu.

Kaip tyrimo metodai ir muzikos teorinės epistemologijos dalis, signifikacijų tipologijos buvo pripažintos nuo pat teorinės muzikologijos pradžios ir neatsitiktinai išsaugojo reikšmingą vietą XX a. pabaigos – XXI a. pradžios muzikologų, etnomuzikologų, populiariosios muzikos tyrėjų ar muzikos semiotikų – nuo Philipo Taggo, Simono Fritho, Franco Fabbri ar Fabiano Holto iki Heinricho Besselerio, Carlo Dahlhauso, Helga’os de la Motte-Haber, Mieczyslawo Tomaszewskio ir kitų – tyrimuose. Signifikacijų tipologizavimas kaip pažinimo metodas nėra devalvuotas ir šiuolaikiniame moksle, tačiau kyla poreikis renovuoti požiūrį į muzikos fenomenų kategorizavimo bei sisteminimo procesus.

Konferencija siekiame atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat – konceptualizuoti muzikos fenomenų klasifikavimo praktikas. Kviečiame gvildenti įvairių muzikos reikšmių ir reiškinių sisteminimo aspektus: aptarti juos kaip mokslo filosofijos problemą, gvildenti kriterijų klausimus, individualius požiūrius, istorinių ar šiuolaikybės praktikų atvejus bei sisteminimo perspektyvos prielaidas.

Tarpdalykinėje konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių mokslo sričių tyrėjus. Laukiamos mokslininkų, doktorantų, nepriklausomų tyrėjų paraiškos.

Konferenciją numatoma organizuoti hibridiniu būdu – gyvai ir internetu. Oficialios konferencijos kalbos – anglų ir vokiečių.

Plenarinės paskaitos
Wolfgang Marx (Dublino universiteto kolegija)
Kęstas Kirtiklis (Vilniaus universitetas)
Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Programų komitetas
Paulo C. Chagas (Kalifornijos universitetas Riversaide), Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Joan Grimalt (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla ESMUC), Margarita Katunian (Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija), Helmut Loos (Leipcigo universitetas), Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA), Rima Povilionienė (LMTA), Daiva Vyčinienė (LMTA).

Organizacinis komitetas
Gražina Daunoravičienė (pirmininkė), Ingrida Jasonienė, Mantautas Krukauskas, Agnė Mažulienė, Mykolas Natalevičius, Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkės pavaduotoja), Rima Rimšaitė, Judita Žukienė.

Tezių pateikimas
Konferencijos tezės bus recenzuojamos anonimiškai. Prašome siųsti pasiūlymus nuasmenintu ir autorizuotu variantais.

Laukiame individualių pranešimų pasiūlymų (20 minučių, 10 minutės klausimams ir diskusijai). Konferencijos tema aprėpia, tačiau neapsiriboja, šiomis potemėmis:

Tipologizacija kaip socialinių mokslų ir sociomuzikologijos problema;
Tipologizavimas mokslo filosofijos požiūriu;
Muzikos žanrai, tipai ir reiškiniai kaip semiotikos tyrimų objektas;
Signifikacija kaip muzikos fenomenų kategorizavimo prielaida;
Signifikacijos ir tipologizavimo procesų sąsaja;
Istorinių muzikos tipologijų atvejai ir jų analizė;
Autorinių sistematikų atvejai, jų kūrybiškumas bei inovacija;
Muzikos tipologijos versus muzikos taksonomijos;
Signifikacija ir tipologizavimas kaip muzikos epistemologijos pagrindas;
Tipologijų kriterijai kaip muzikos tyrimų metodologijos problema;
Muzikos sistematikų bei taksonomijų atvejų analizė.

Pranešimų pasiūlymus siųsti iki 2021 m. balandžio 1 d. el. pašto adresu typologiesofsignification@gmail.com Word (doc arba docx) formatu. Juose turi būti:

Vardas ir pavardė, mokslo laipsnis, institucija, kontaktinis el. pašto adresas;
Pranešimo pavadinimas;
Tezės (max. 300 žodžiai, aiškiai pateiktas tyrimo klausimas/tikslas, tyrimų kontekstas, metodologija, rezultatai ir išvados, 5 raktiniai žodžiai).
Portretinė nuotrauka TIFF arba JPG formatu (nuo 300 iki 600 dpi);
Trumpas gyvenimo aprašymas (max. 100 žodžių).

Registracijos mokestis
Konferencijos registracijos mokestis aktyviems dalyviams – 50 EUR, dalyviams internetu – 30 EUR, studentams – 20 EUR. Konferencijos stebėjimas – nemokamas. LMTA darbuotojams ir studentams bei LKS nariams dalyvavimas nemokamas.

Publikacija
Atrinktų konferencijos pranešimų pagrindu parengti mokslo straipsniai bus publikuoti specialiame recenzuojamo mokslo žurnalo „Lietuvos muzikologija“ (referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse SCOPUS, RILM, EBSCO, MLA International Bibliography, ERIH+) numeryje.

Svarbios datos
Tezių pateikimas: 2021 m. balandžio 1 d.
Pranešimas apie priėmimą dalyvauti: 2021 m. gegužės 15 d.
Konferencija: 2021 m. spalio 21–23 d.

Organizatorių informacija
2020 11 16

44-oji LMTA metinė konferencija 100 – mokyklai, dramai, operai

Spalio 22 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama 44-oji mokslinė konferencija „100 – MOKYKLAI, DRAMAI, OPERAI“ sutelks meno tyrėjus, kūrėjus ir pedagogus diskusijoms, pranešimams ir pristatymams. Konferencija vyks LMTA Centrinių rūmų J. Karoso salėje (Gedimino pr. 42), 10:00–17:00 val. Taip pat numatoma konferencijos transliacija.

2020-ieji Lietuvos kultūros kontekste išsiskiria svariomis sukaktimis, kurias kviečiame kartu pažymėti bei permąstyti jų reikšmę, aktualumą bei įtakas šiandienai. Bene ryškiausios su mūsų aukštąja mokykla susijusios trys datos – trys šimtmečiai, ženklinantys Lietuvos valstybės tiesioginį dalyvavimą kultūros lauke.

MOKYKLA – 1920-aisiais suvalstybinama Juozo Naujalio 1919 m. Kaune įkurta muzikos mokykla. Iš valstybės muzikos mokyklos kildiname didžiąją dalį XX a. lietuviškųjų profesionaliosios muzikos mokymo tradicijų, o po mokyklos perorganizavimo į Kauno konservatoriją – taip pat ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
DRAMOS vaidykla Kaune buvo pirmasis profesionalus stacionarus lietuvių dramos teatras, 1920 įkurtas Lietuvos meno kūrėjų draugijos ir tapęs pagrindu Valstybiniam dramos teatrui.
OPEROS vaidykla – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklos ištakos, pagrindinė XX a. lietuvių operos scena.

Konferencijoje dalyvaus LMTA garbės daktaras Vytautas Landsbergis, Ramunė Kryžauskienė, Judita Žukienė, Eglė Korienė, Beata Baublinskienė, Vaidas Jauniškis ir kiti dėstytojai bei doktorantai.

Konferencija bus transliuojama internetu, todėl norintys stebėti konferencijos sesijas nuotoliniu būdu, yra kviečiami registruotis ir užpildyti registracijos formą. Konferencijos transliacija bus vykdoma platformoje „Zoom“. Užsiregistravusiems klausytojams prieš konferencijos sesijas bus atsiųstos prisijungimo nuorodos registracijos formoje nurodytu el. pašto adresu.

Konferencijos programa

Įėjimas laisvas, maloniai kviečiame!

2020 10 14

Skelbiamas LMTA mokslinės veiklos plėtros konkursas

Laukiami rezultatai:

baigtiniai mokslo tyrimų darbai – monografijų, mokslo studijų, straipsnių ir kitų mokslo publikacijų rankraščių parengimas leidybai;
mokslo publikacijų vertimas į užsienio kalbą tarptautinėms publikacijoms;
mokslininkų kvalifikacijos kėlimas užsienio mokslo ir/ar studijų įstaigose (stažuotės ir mokslo tyrimai).

Konkurso vykdomas vadovaujantis „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina Rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d.).

Mokslininkų konkurso paraiškos forma

LMTA mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašas

2020 02 10

Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir permainos iki ir po 1990 m.“

2020 m. rugsėjo 10–12 d. Vilniuje vyks Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir permainos iki ir po 1990 m.“. Ją rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos katedra, Lietuvos ir Lenkijos tyrimų projektas „Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.“ bei Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija.

Konferencija vyks anglų kalba. Pranešimų temų pasiūlymai laukiami iki kovo 15 d. Visą informaciją apie konferenciją rasite ČIA.

2020 01 28

Meninių tyrimų festivalis konferencija „Muzikuojantys daktarai“

2018 m. rugsėjo 4–6 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks III muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (liet. „Muzikuojantys daktarai“). Renginio PROGRAMA.

Tai – akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimas ir su juo susiję meniniai tyrimai. Pirmasis „Muzikuojančių daktarų“ festivalis konferencija buvo surengtas Helsinkio menų universiteto Sibeliaus akademijoje 2014 m. rugsėjo 4–5 d. Antrasis įvyko 2016 m. rugsėjo 8–9 d. Karališkojoje Airijos muzikos akademijoje Dubline. 2018-ųjų festivalį konferenciją „Muzikuojantys daktarai“ organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meninių tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS (harps.lmta.lt).

Kviestiniai renginio pranešėjai – viena ryškiausių muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. JOHNAS RINKAS (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas doc. VYKINTAS BALTAKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mastrichto konservatorija).

Daugiau informacijos rasite HARPS platformos interneto puslapyje anglų k.: http://harps.lmta.lt/en/events/doctors-in-performance/. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į dr. Liną Navickaitę-Martinelli adresu: harps@lmta.lt.

2018 08 27