Įgyvendinti mokslo projektai
Kritinis Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas ir interaktyvi duomenų bazė
Projekto trukmė: 2022 07 01–2024 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Darius Kučinskas (vadovas), dr. Rima Povilionienė, dr. Jūratė Bogdanienė, Laimonas Janutėnas
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Šis tarpdisciplininis projektas inicijuoja MusicXML pagrindu paremtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) fortepijoninio repertuaro kritinę reviziją ir analizę, atliepiant itin sparčiai tarptautinėje erdvėje vykstančiai skaitmeninės humanitarikos plėtrai. Čiurlionio muzikos kūrinių redagavimo ir leidybos laikotarpis apima daugiau nei 100 metų. Tačiau iki šiol nėra parengtas šiuolaikinės muzikų bendruomenės poreikiams atliepiantis kūrinių kritinis tekstas ir kanoninis jo variantas, naudotinas tiek moksliniams tyrimams, tiek edukacijai ir praktiniam kūrinių atlikimui/interpretacijai (nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu). Šiuo projektu bus revizuota ir parengta virš 200 Čiurlionio fortepijoninių kūrinių, ir pirmą kartą tai bus pateikta kaip vientisa skaitmeninė sistema (interaktyvi duomenų bazė), įtraukianti pirminius šaltinius (autografus bei gretutinius dokumentus/laiškus/eskizus) ir visas esamas redakcijas, susiejanti juos tarpusavyje per suprojektuotą interaktyvią duomenų bazę ir pritaikanti unikalų paieškos algoritmą, leidžiantį atpažinti ir lyginti tekstus tiek ištisai, tiek ir segmentuotai vieno takto ar atskiro tekstinio elemento/kodo masteliu. Čiurlionio kūrinių skaitmeninis kritinis tekstas su muzikologiniais komentarais bus parengtas lietuvių ir anglų kalbomis ir publikuotas specialiai sukurtoje interneto svetainėje/bazėje, inicijuojant jos aktyvią sklaidą ir viešinimą tarptautinėse MEI platformose. Tarptautinės perspektyvos požiūriu šiuo projektu inicijuojama atvira muzikos kūrinių duomenų bazė atvers plačias tyrimo rezultatų naudojimo galimybes, sudarys prielaidas tolesniems Čiurlionio muzikos tekstų tyrimams, sustiprins šio kompozitoriaus kaip centrinės modernios lietuvių muzikos figūros palikimo tarptautinį įkontekstinimą.
Moralinė vaizduotė XX-XXI a. lietuvių muzikoje
Projekto trukmė: 2022 09 01–2024 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytoja: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Baigiantis XX a., tarptautinėje šiuolaikinės muzikos scenoje išryškėjo etinis posūkis, muzikos kritikoje ir muzikologijoje reflektuotas kaip moralinio jautrumo nuspalvintas atsakas į užmuzikinius – politinius, socioekonominius ir technologinius – šiuolaikybės iššūkius. Konceptualizuodama dabarties patirtį aktualioji muzika savitai apmąsto modernybės meninę raišką ir pasitelkia ją moralinio turinio plėtotei. XX–XXI a. lietuvių muzikoje moralinės vaizduotės apraiškos ypač dažnai persipina su politiškai ir socialiai angažuotos muzikos srove, kurioje rado atgarsį paskutinių amžių politiniai įvykiai ir istorinės transformacijos. Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad Lietuvoje ir emigracijoje kurta muzika reikšmingai praturtina nacionalinį moralinės vaizduotės diskursą. Aprėpiant daugiau nei šimtmečio lietuvių muzikinę kūrybą, tyrime siekiama pagilinti muzikos ir moralinio jausmo ryšio supratimą ir įtraukti nacionalinėje muzikologijoje menkai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Analizei pasirinktos konceptualios potemės (niekšybė, trauma, atmintis, nostalgija, ekokritika ir kt.) ir originalus tarpdalykinis tyrimo modelis leidžia keliais probleminiais rakursais išnagrinėti muzikos moralinio turinio ir semantinio universumo sąveiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti monografijoje, moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš pasirinktos probleminės perspektyvos Lietuvos ir lietuvių emigracijos muzikinę kultūrą nagrinėjantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis užsienio institucijomis ir įtraukiantis nacionalinės muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros ir mokslo erdvę.
Lietuvių polifoninės sutartinės: praeitis ir dabartis
Projekto trukmė: 2022 02–2023 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytoja: habil. dr. Daiva Vyčinienė
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Projekto tikslas – publikuoti anglų kalba mokslinę monografiją, skirtą nuosekliai, giluminei pažinčiai su išskirtiniu lietuvių paveldo ir šiandieninės kultūros reiškiniu – sutartinėmis. Knygoje „Lietuvių polifoninės dainos sutartinės: praeitis ir dabartis“ pateikiamas holistinis požiūris į archajišką lietuvių polifoninę muziką (sutartines), šiandien tapusią vienu iš reikšmingų lietuviškos kultūrinės tapatybės simbolių. Todėl labai svarbu su sutartinėmis – savitu lietuvių kultūros fenomenu – supažindinti mokslo pasaulį. Monografijoje detaliai pristatomi skirtingi atlikimo būdai (38) ir sinkretinė raiška, atspindintys sutartinių tradicijos turtingumą ir gyvybingumą nuo senovės iki šių laikų. Atkreipiamas dėmesys į semiotinius lyčių vaidmenų sutartinių atlikimo tradicijoje skirtumus. Sutartinės analizuojamos kaip lokalus ir universalus reiškinys, atskleidžiantis plačias lyginamųjų tyrimų galimybes tarptautiniu mastu.
Sutartines 2010 m. įtraukus į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Lietuvos miestuose prasidėjo naujas jų atgimimo etapas. Tai skatina naujus išsamius sutartinių tyrimus, aprėpiant ne tik vis dar aktualius jų genezės, paplitimo ir analogijų pasaulyje klausimus, bet ir atspindint sutartinių ryšį su šiandieninių sociokultūrinių bendruomenių gyvenimu, aptariant alternatyvias jų raiškos formas tarpdisciplininiuose ir tarpkultūriniuose projektuose. Taigi sutartinės knygoje pristatomos ne kaip reliktas ar net ne kaip unikalus paveldas, bet kaip spiritus movens, veikiantis labai skirtingus kultūrinius procesus.
Autorė imasi visuminės sutartinių rekonstrukcijos, iš dalies, taikydama semiotiko A. J. Greimo struktūrinės semantikos tyrinėjimo būdus. Siekiant išryškinti visuminį sutartinių vaizdą, bandoma sudaryti semantinį lauką, atkurti tam tikrą kultūrinę aplinką, o ne atstatyti konkretų istorijos laikotarpį. Kompleksinis sutartinių tyrimo būdas – praktinės patirties ir teorijos derinimas – nulėmė naują prieigą sutartinių tyrimo istorijoje, leido „iš vidaus“ pažvelgti į gyvosios sutartinių tradicijos plėtojimąsi. Sprendžiant „amžinuosius“ sutartinių klausimus, pasitelkiama hermeneutinė žiūra.
Valstybės muzikos mokykla (1920-1933): Lietuvos konservatorija „de facto“
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Eglė Šeduikytė-Korienė (vadovė), dr. Judita Žukienė, dokt. Gabrielius Simas Sapiega
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Valstybės muzikos mokykla, veikusi 1920–1933 m. Kaune, buvo pirmoji valstybinė tokio tipo institucija, kurioje pradėtos formuoti Lietuvos muzikinio ugdymo strateginės kryptys ir profesionalių muzikų rengimo gairės. Minint mokyklos įkūrimo šimtmetį inicijuojamas projektas – tai siekis fundamentaliai ištirti šios institucijos atsiradimo prielaidas, išryškinant atkurtos Lietuvos valstybės dėmesį kultūrai ir švietimui, nustatyti ugdymo programos formavimo principus, identifikuoti sąsajas su Europos muzikinio ugdymo tradicijomis, išanalizuoti veiklos apimtis ir raidą, nagrinėjant platesniame Lietuvos sociokultūriniame kontekste.
Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų fonduose saugoma gausi dokumentinė medžiaga sudaro prielaidas vykdyti tyrimą keliomis kryptimis: 1) mokyklos susikūrimo sąlygos ir istorinis kontekstas; 2) veiklos vertinimas (mokymo programos, mokytojai, moksleiviai) Lietuvos ir tarptautiniame kontekste; 3) įtaka Lietuvos kultūros ir muzikinio ugdymo raidai. Įvairiuose mokyklos dokumentuose tarsi raktažodis figūruojantis žodis „konservatorija“ sudaro prielaidą mokyklą vertinti kaip to meto Europoje paplitusio aukštosios mokyklos modelio provaizdį, kurio įtvirtinimo ir įteisinimo pasiekta tik po 13 kryptingo darbo metų. Projekto tyrėjų tikslas – parengti išsamią kolektyvinę monografiją, pristatančią Valstybės muzikos mokyklos veiklos faktus ir kritinį vertinimą, istorinį ir kultūrinį kontekstą, gausiai iliustruojant vaizdine medžiaga bei tyrimą papildančiais priedais (mokinių sąrašo rekonstrukcija, mokymo programos ir pan.).
Modernumo lygtys
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 03 31
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Aktualios mokslinės diskusijos apie globalią muzikos istoriografiją skatina peržiūrėti nacionalinės muzikos istorijos rašymo prieitis ir metodologijas kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tuo pat metu šiuolaikinė kultūrinė muzikologijos paradigma inspiruoja tarpkultūrinių ir transnacionalinių objektų aktyvesnes studijas. Tokiai tematinei grupei, kuri pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (konceptualūs lūžiai, archyvų revoliucija etc.) kelia skirtingų kraštų muzikologų susidomėjimą, priskirtina Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music/ISCM) istorija. 1922 m. Zalcburge įkurta pirmoji tarptautinė šiuolaikinės muzikos organizacija dar iki Antrojo pasaulinio karo peraugo į globalų kultūrinių mainų forumą. Inicijuojamas projektas susitelkia į ISCM Lietuvos sekcijos veiklas, priešistorę ir recepciją, nagrinėjamas kaip Lietuvos ir tarptautinės muzikinės kultūros modernėjimo integrali dalis.
Siekiant įtraukti Lietuvos muzikos modernėjimo sąjūdį į tarptautinį kontekstą, šis projektas kritiškai analizuoja ISCM ideologiją, veiklos strategijas ir festivalių istoriją tarpukariu ir ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės monografija Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (lietuvių kalba, 2015) apibendrina marginalizuotų ISCM istorijos epizodų rekonstrukcijos patirtis, atlikus archyvinės medžiagos tyrimus 8 Europos valstybių bibliotekose, muzikos muziejuose, medijų archyvuose. Šio projekto tikslas – parengti atnaujintos ir papildytos monografijos vertimą anglų kalba, įkontekstinantį naujus šaltinius ir įtraukiantį Lietuvos muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros istoriją bei mokslo erdvę.
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingais tarptautiniais partneriais – leidykla Hollitzer Verlag (Austrija).
Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje
Projekto trukmė: 2021 04 01–2024 03 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Helmutas Šabasevičius (vadovas), dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dokt. Jūratė Katinaitė
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Lituanistiniame pavelde unikalią vietą užima opera: ne vien lietuvių kompozitoriai, bet ir užsienio operos kūrėjai nuolat įgarsindavo Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetus, įtraukdami juos į universalios (Barokas), nacionalinės (romantizmas) ir globalios ((post)(meta)modernizmas) istorijos kontekstus. Lituanistiniai siužetai vyrauja nacionalinėje tradicijoje, o Lietuvos istorija ir mitologija yra sudominusi nemaža iškilių užsienio kompozitorių (nuo A. Scarlatti ir A. Ponchielli iki A. Skriabino, N. Rimskio-Korsakovo, K.Pendereckio ir kt.). Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad ir Lietuvoje ar lietuvių autorių sukurtos istorinės ir mitologinės temakos operos, ir užsienio kompozitorių operinė kūryba Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetais yra integrali visuma, savitu būdu atskleidžianti lietuvių kultūrinės tapatybės raišką ir refleksiją pasaulyje. Remiantis netyrinėtais šaltiniais ir plėtojant originalias tarpdalykines prieigas, siekiama pagilinti lituanistinės operos supratimą ir įtraukti nacionalinėje mokslo erdvėje nepakankamai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys ir tarpdalykinis analizės modelis, jungiantis meno filosofiją, muzikologiją, dailėtyrą, semiotiką, atlikimo studijas ir kt., leidžia kompleksiškai išnagrinėti lituanistinio operų korpuso formavimąsi, šių operų sklaidos (sceninės realizacijos, atlikimo tradicijos) ir recepcijos (kanonai, komercinė sėkmė, populiarumas ir kt.) istorinę ir kultūrinę dinamiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti kolektyvinėje monografijoje (aut. H. Šabasevičius, R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, J. Katinaitė), moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose, pristatyti kultūrinės sklaidos programose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš probleminės perspektyvos Lietuvos istorijos ir mitologijos reprezentaciją operos mene žvalgantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis operos ir/ar muzikos dokumentacijos bei tyrimų institucijomis ir įtraukiantis lituanistinės operos kritinę peržvalgą į Europos kultūros istoriją ir mokslinę, edukacinę, kultūrinę vartoseną.
Juozas Žilevičius ir jo epocha. Tyrimas ir leidyba
Projekto trukmė: 2020 06 01–2023 05 31
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: dr. Danutė Petrauskaitė
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Projekto idėja – išryškinti J. Žilevičiaus atliktų darbų vertę ir įrašyti jo vardą greta J. Naujalio, Č. Sasnausko, S. Šimkaus, M. Petrausko vardų. Tai galima atlikti nuodugniai išanalizavus šio muziko kūrybinį palikimą laikmečio sociokultūrinių bei geopolitinių procesų fone. Taigi, šio projekto tikslas – parengti ir išleisti monografiją apie J. Žilevičių bei jo amžininkus, kuri pakoreguotų įsigalėjusius stereotipus, praturtintų lietuvių muzikos ir pedagogikos istoriją, praplėstų jos dėstymo programas, suteiktų daugiau žinių apie tuo metu gyvenusius muzikus, pasiūlytų galimybę atlikėjams atnaujinti repertuarą.
Projekto uždaviniai:
a) išanalizuoti archyvinius šaltinius ir publikuotą medžiagą, susijusią su J. Žilevičiaus kaip atlikėjo, kūrėjo, muzikologo, pedagogo ir visuomenininko veikla;
b) per J. Žilevičiaus santykius su amžininkais atskleisti lietuviškos savimonės raidą – nuo etniškos savivokos iki valstybinio pilietiškumo;
c) atlikti mokslinės veiklos rezultatų sklaidą mokslo bei mokslo populiarinimo leidiniuose, tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijoje, kituose renginiuose.
Proveržio inovacijos skaitmeninės muzikos industrijos plėtrai
Projekto trukmė: 2020 06 01–2023 05 31
LMTA statusas: partnerė
Vadovas (LMTA): prof. dr. Rytis Ambrazevičius
Projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal programą „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Daugiau informacijos: https://www.shakespearemusic.com/eu-projects/
Projekto vykdytojas – AB „Shakespeare Music“ – nepriklausomas kolektyvinio administravimo subjektas, susikūrė 2012 metais kaip alternatyva tradiciniam kolektyvinių teisių administravimo institutui. Įmonė siekia plėsti veiklos apimtis ir toliau kuriant bei siūlant alternatyvius, inovatyvius sprendimus, paremtus kultūrinių ir kūrybinių industrijų produkcija, skatinančius ekonominį augimą intelektinės nuosavybės rinkoje bei kuriant pažangius produktus. Šiuo tikslu kartu su projekto partneriais – Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vytauto Didžiojo universitetu įgyvendinamas ES lėšomis dalinai finansuojamas projektas. Įgyvendinus projektą, rinkoje bus įdiegtos inovatyvios audiovizualinės technologijos, skatinančios platesnį kūrybinį bendradarbiavimą, labiau paklausą atitinkančių kūrybinių produktų kūrimą. Sukurtas produktas užtikrins kūrėjams didesnę finansinę grąžą, tai tiesiogiai įtakos kūrinių pasiūlos, jų įvairovės augimą, aukštesnį paklausos ir pasiūlos suderinamumą.
Projekto tikslai:
a) rinkai pateikti visiškai naują atitikmens rinkoje neturintį produktą – internetinę muzikos kūrinių platinimo ir personalizuotą adaptyvinę foninės muzikos valdymoplatformą (toliau – Platforma), kuri prisidėtų prie kūrybinės ekonomikos ekonominio potencialo didinimo ir apyvartos augimo iš intelektinės nuosavybės produktų vartojimo;
b) sukurti ir įgyvendinti modernų muzikos kūrinių platinimą internete įdiegiant pažangų ir iki tol precedento neturėjusį licencijavimo modelį, kuris užtikrintų teisėtą muzikos kūrinių vartojimą, atlyginimo surinkimą ir skaidrų paskirstymą;
c) pateikti rinkai inovatyvų sprendimą kartu sujungiant internetines technologijas, intelektinės nuosavybės teisę ir kultūrą per pažangią muzikos platinimo platformą, technologinį sprendimą su visiškai nauju, atitikmens neturinčiu licencijavimo modeliu ir galimybe visuomenei patogiau ir teisėtai vartoti kultūros produktus;
d) įdiegiant naują licencijavimo modelį, siekiama skatinti pažangą, gerinant autoriaus ir gretutinių teisių apsaugą;
e) prisidėti prie Lietuvos intelektinio nuosavybės instituto vystymosi, garantuojant teigiamus pokyčius ir pažangų indėlį į skaitmeninio amžiaus muzikos industriją;
f) skatinanti teisėtą kultūros produktų vartojimą per teisių savininkams ir visuomenei priimtiną ir abipusiai naudingą komunikaciją, grįstą ne bauginimo priemonėmis, bet savanorišku įsitraukimu;
g) pasivyti Europos Sąjungos nares senbuves, Lietuvoje ir už jos ribų didinant pajamas už muzikos kūrinių naudojimą internete;
h) prisidėti prie pasaulinių tendencijų didinant skaidraus ir sąžiningo autorinio atlyginimo paskirstymą visiems turtinių teisių turėtojams (ne tik leidėjams ar atlikėjams patalpinusiems kūrinį, bet ir autoriams bei kitiems kūrinio ir fonogramos dalyviams);
i) sukurti algoritmą-programinį kodą, užtikrinantį ataskaitų generavimą muzikos kūrinius naudojant viešose komercinės naudos siekiančiose patalpose, taip iš verslo surenkamą atlyginimą sąžiningai paskirstant jo savininkams.
Tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualinė kultūra: nuo notacijos ligi scenos“
Projekto trukmė: 2022 02–2022 11
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytoja: dr. Rima Povilionienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Baltijos muzikologų konferencija – svarbiausias muzikologijos forumas Lietuvoje, skatinantis mokslines diskusijas aktualiais klausimais ir įtraukiantis Lietuvos muzikologų tyrimus į tarptautinius mokslo tinklus. 2022 m. rengiamoje konferencijoje siekiama kritiškai pažvelgti į muzikos ir vizualinės kultūros ryšiuose kintančių menų sąveikos ir intermedialumo paradigmų aplinkoje. Į diskusijas įtraukdami platų Baltijos regiono ir kitų šalių dalyvių ratą, konferencijos organizatoriai siekia atnaujinti lietuvių muzikologijos diskursą įsisavinant šiuolaikines tarpdalykinių tyrimų prieigas bei instrumentus.
Renginio tikslas – paskatinti gilesnį muzikos ir vizualinės kultūros ryšių supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros tyrimų klausimais.
Konferencijoje, kuri vyks keturias dienas, numatoma viso apie 50 pranešimų – kviestinės paskaitos, žodiniai pranešimai, diskusijos. Konferencijos tematiką ir tikslą paskatino tiek mokslinės, tiek ir kultūrinės intencijos. Pasirinktos tematikos nagrinėjimo atsinaujinimo poreikį išryškina dviejų žymiausių lietuvių kompozitorių jubiliejai ir sukaktys – M. K. Čiurlionio gimimo 150-metis (bus pažymimas 2025 m.) ir Broniaus Kutavičiaus gimimo 90-etis (bus minimas 2022 m.).
Konferencijoje kaip kviestiniai lektoriai ir specialiųjų sesijų moderatoriai dalyvaus žymūs muzikologai: Dinko Fabris (Basilicata universitetas, Teatro di San Carlo tyrimų centras), Tatjana Markovic (Austrijos mokslų akademija, Antonio Baldassarre (Liucernos universitetas, RIDIM), Zdravko Blažekovic (CUNY universitetas, RILM).
Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai
Projekto trukmė: 2019 07 01–2022 04 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Projekte „Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai“ bus tiriama ankstyvojo kino ar nebylaus kino (1896–1922) pradžia, raida ir kaita Lietuvoje. Tyrime bus taikomas tarpdalykinis, šiuolaikinei kinotyrai būdingas žvilgsnis, atstovaujantis kino kaip sociokultūrinio reiškinio sampratą.
Tyrime bus identifikuojami pirmieji kino rodymai, pirmieji kino filmai ir kino teatrai, kino eksperimentai, kino kaip meninės raiškos formavimasis, vaidybinio, garsinio kino atsiradimas ir t. t. Šie aspektai bus nagrinėjami atsižvelgiant į tautinius, imperinius ir globalius aspektus: lietuvių nacijos gimimą, Lietuvos valstybės sukūrimą, Rusijos imperijos valdymą ir pabaigą, kaizerinės Vokietijos valdymą, I pasaulinis karą, socialinių grupių formavimąsi, sociokultūrinių praktikų kaitą. Tokio pobūdžio mokslinis tyrimas bus atliekamas pirmą kartą, todėl į tyrimo akiratį patenka iki šiol išsamiai Lietuvos mokslininkų nenagrinėti šaltiniai, archyvai, bibliotekos ir duomenų bazės, esančios užsienio šalyse. Siekiant mokslo populiarinimo ir gautų tyrimo rezultatų atvirumo, patraukliomis priemonėmis bus pristatomi unikalūs atradimai, kurie bus viešinami specialiai projektui sukurtoje duomenų bazėje.
Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) tipologijos požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų
Projekto trukmė: 2019 05 01–2022 04 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Projekto idėją suponavo sisteminė skirtis tarp XX a. pradžios ir XXI a. pradžios Lietuvos muzikinės kultūros būklės. XX a. pirmieji dešimtmečiai lietuvių muzikoje buvo akademinių muzikos žanrų debiutų metas, XXI a. pradžioje Lietuvos muzikos scenas užvaldė profesionaliosios bei eksperimentinės elektroninės muzikos, skaitmeninio garso ir vaizdo meno integrali raiška.
Tyrime siekiama atskleisti unikalią nacionalinės muzikos kultūros patirtį ir modernizavimo mechanizmus, juos iškelti į teorinio diskurso aplinką ir viešinti tarptautiniu mastu. Optimalaus teorinės interpretacijos įrankio teisės šiame projekte priskiriamos tipologinio pobūdžio fenomenams.
Moderniai suvokiamų muzikos tipologijos standartų raiškos tyrimas leis reflektuoti kompleksinių 1970-2020 m. pokyčių visumą skirtingose Lietuvos muzikos meno ir sociokultūrinės komunikacijos dimensijose. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti mokslinėje monografijoje, moksliniuose straipsniuose, paskelbti pranešimuose tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose.
Projektas aktualus kaip pirmas Lietuvos muzikos kultūros reikšmingą pokyčių etapą apibendrinantis darbas, paremtas tarpdalykiniu analizės modeliu ir projekte aktualizuojama nauja tipologizuojančių fenomenų samprata.
Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis
Projekto trukmė: 2019 07 01–2022 06 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Projektu siekiama užpildyti egzistuojančią muzikos atlikimo raiškos tyrimų spragą ir išanalizuoti pagrindinius muzikos atlikimo ir jo suvokimo reiškinius šiuolaikinės lietuvių muzikinės kultūros atveju. Projektas originalus ir aktualus tuo, jog ligi šiol neatlikta beveik jokių siūlomam darbui aktualių tyrimų įtraukiant lietuvių respondentus; juntamas tokių tyrimų stygius Rytų Europos kultūrose apskritai.
Projekto eigoje bus tiriami įvairūs muzikos atlikimo suvokimo aspektai, tokie kaip muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo virtuoziškumo, gestinės raiškos percepcijos niuansai. Ypatingai vertingi tyrimai įtraukiant su tradicine muzika susijusius respondentus ir atliekant palyginamąjį, tarpkultūrinį muzikos atlikimo ir suvokimo tyrimą. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje.
Lietuvos mokslų akademija įgyvendina projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
Projekto vykdytoja: Lietuvos mokslų akademija
LMTA statusas: partnerė
Dalyvės (LMTA): prof. dr. Rima Povilionienė ir prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Projekto trukmė: 2016–2022 m.
Finansavimo šaltinis: projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.
Daugiau informacijos apie projektą: http://www.lma.lt/periodiniu-mokslo-leidiniu-leidyba-ir-jos-koordinavimas
Projekto tikslas: stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas, viešinti ir skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų, leidžiant periodinius mokslo leidinius. Projekto tikslinė grupė – mokslininkai ir tyrėjai, įskaitant periodinių mokslo leidinių redakcinių kolegijų narius, recenzentus. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį numatoma leisti 47 aukščiausio mokslinio lygio ir reikšmingiausių Lietuvos periodinių mokslo leidinių, kuriuos atrinko Lietuvos mokslų akademijos, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertų komisija. Atrinkti leidiniai yra įvairių mokslo sričių: biomedicinos, žemės ūkio mokslų, fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų. 2018–2019 m. įvykdžius dar vieną periodinių mokslo leidinių atranką, 2019–2022 m. laikotarpiui atrinkti 22 leidiniai, kuriems skirtas finansavimas: po 1 leidinį iš biomedicinos ir žemės ūkio, 5 – iš fizinių, 9 – iš humanitarinių, 6 – iš socialinių mokslų. Per pastaruosius trejus metus numatoma išleisti beveik 200 šių leidinių numerių.
Leidinių turinio kokybei ir originalumui užtikrinti atliekamos straipsnių kokybės, originalumo ir autorystės patikros. Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai, turėdami palankias sąlygas viešinti, skleisti tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, susipažinti su kitų mokslininkų veikla, pagerins savo kompetencijas, sustiprins bendradarbiavimą su kitais mokslininkais, įsitrauks į mokslines diskusijas ir bendrus projektus, taip užtikrindami mokslo ir technologijų pažangą.
M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos kritinis leidimas. Istorinio šaltinio leidybos parengiamasis etapas
Projekto trukmė: 2021 08 01–2021 12 20
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Darius Kučinskas, doc. dr. Audra Versekėnaitė, dr. mag. art. Charris Efthimiou, Živilė Tamaševičienė
Finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Akademinis M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką M. K. Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą eksponuojantis natų leidinys, įtvirtinantis visų kūrinių teksto kanoną. Akademinis M. K. Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės-mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje. Prižiūrint žymiausiems Čiurlionio muzikos ekspertams, tarptautinė muzikologų komanda pirmą kartą parengs ir suredaguos nacionalinį Lietuvos kultūros identitetą reprezentuojančio kompozitoriaus kūrybą. Leidinys bus pristatytas ir tarptautinei mokslo bendruomenei dviem skirtingais formatais: elektronine ir spausdinta versija.
Pilnos apimties projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų. 2021 metais vykdomas pirmasis projekto etapas. Šiame etape peržiūrima visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba, sudaromas bei mokslininkų aprobuojamas būsimo 15 tomų apimties leidinio turinys, rengiamos metodologinės rinkinio nuostatos. Jomis remiantis leidybai bus parengtas pirmasis rinkinio tomas „M. K. Čiurlionis“. Simfoninė poema „Miške“ ir pristatytas akademinei bendruomenei. Pažymėtina, kad iki šių metų galo numatoma parengti leidinį, tačiau patys leidybos darbai (korektūrų skaitymas, maketavimas, dizainas, spauda ir kt.) bus vykdomi jau 2022 metais.
Pirmojo etapo numatomi rezultatai: sudarytas, mokslo bendruomenės aprobuotas daugiatomio leidinio turinys, parengtas pirmasis rinkinio tomas.
Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams
Projekto trukmė: 2021 04 01–2021 09 30
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Ramunė Balevičiūtė (vadovė), dr. Lina Navickaitė-Martinelli, Daiva Buivydienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams yra meninių tyrimų sklaidos renginys, visų pirma skirtas gilintis į meninių tyrimų specifiką, plėsti jų sampratą, stiprinti doktorantų gebėjimus rengti aukštesnės kokybės meno ir mokslo projektus bei juos pristatyti. Renginio metu suplanuoti seminarai, pranešimai, diskusijos, dalinimasis patirtimi ir kitos veiklos leis doktorantams pagilinti žinias meninių tyrimų srityje, įgyvendinti savo vykdomų tyrimų sklaidą tiek juos pristatanti Vasaros stovykloje, tiek patalpinant pranešimus renginiui skirtose interneto svetainėse. Be kita ko, renginio veiklos prisidės gerinant jaunųjų tyrėjų kompetencijas, mokantis, bendraujant ir dalinantis patirtimi ne akademinėje aplinkoje.
Keturių dienų Klaipėdoje vyksiančioje Vasaros mokykloje doktorantai vieni kitiems pristatys savo vykdomus tyrimus, turės galimybę individualiai pasikonsultuoti su patyrusiais mokslininkais, susipažinti su meno doktorantūros absolventų patirtimi bei su kviestinių užsienio pranešėjų vykdomais meniniais tyrimais bei įžvalgomis šių tyrimų problematikoje. Taip pat pranešimus skaitys aktyviai meniniuose tyrimuose dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai, o siekiant gerinti tiriamųjų darbų kokybę, renginyje bus nagrinėjami kūrybinio rašymo ir akademinės etikos aspektai.
Tarptautinė muzikologų konferencija „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Partneris: Lietuvos kompozitorių sąjunga
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS), 2021 m. spalio 21–23 d. Vilniuje organizavo tarptautinę muzikologų konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“. Tarptautinės konferencijos tematika skirta muzikos signifikacijų ir tipologijų sąveikos praktinio bei teorinio diskurso svarstymui. Dalyviai (kūrėjai, tyrėjai, kritikai, atlikėjai ir kt.) kviesti diskutuoti kaip suderinti meno fenomenų tipologizacijos praktiką, kuri remiasi „stabilių“ fenomenų samprata, su šių objektų arba reiškinių procesualumu.
Projektu siekiama paskatinti gilesnę muzikos kūrybos proceso ir jo sąveikos su visuomene, kultūros raida sampratą; suburti platų socialinių mokslų bei humanitarinių mokslų (muzikologų, filosofų) ir kitų sričių tyrėjų ratą, kuris svarstys kūrėjams aktualią kultūros ir meno produktų tipologizavimo problemą; skatinti tarptautinį kūrėjų, kritikų bei tyrėjų bendradarbiavimą bei jų diskusiją aktualiais muzikos kultūros klausimais; atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos tipologizavimo procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat permąstyti XXI a. garsų meno fenomenų sisteminimo, klasifikavimo praktikas.
Lietuviško fakyro žydinti nostalgija. Vytautas Landsbergis apie Bronių Kutavičių
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: Dr. Zita Abramavičiūtė-Mučinienė
Finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Broniaus Kutavičiaus muzikinė kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos kultūroje – ji formavo kelių kartų meninę pasaulėvoką, inspiravo lietuvių muzikos modernėjimo ir visuomenės laisvėjimo procesus. Reflektuojant Broniaus Kutavičiaus muzikinio pasaulio idėjas, prasmes ir vertybes reikšmingai prisidėjo muzikologas Vytautas Landsbergis, suformavęs kertinius nacionalinio ir tarptautinio diskurso apie šio kompozitoriaus kūrybą teiginius. Šio projekto tikslas – parengti ir išleisti Vytauto Landsbergio rinktinių tekstų apie Broniaus Kutavičiaus kūrybą rinktinę, kartu pažymint kompozitoriaus 90-metį. Numatoma įtraukti tokius etapinius tekstus kaip „Skambesio grožis“ (1976), „Variacijos lietuviškos ir dzūkiškos“ (1977), „Žiogas ir ąžuolas saulės rate“ (1978), „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“ (1979), „Apie lietuvių muziką ir Dzūkiškas variacijas“ (1980), „Muzika paprasta ir stipri“ (1982), „Opera per dramma?” (1985), „Kutavičiaus muzikos podirvis“ (1988) ir kt.
Savo pobūdžiu leidinys skirtas plačiai Lietuvos kultūra besidominčiai auditorijai, kartu naudingas ir kultūros tyrimams bei aktualizavimui. Rašytinio muzikinio paveldo gaivinimas ir sugrąžinimas į kultūrinę apyvartą prisideda prie nacionalinių tradicijų puoselėjimo, ypač atsižvelgiant į unikalų Broniaus Kutavičiaus indėlį ir poveikį paskutiniųjų 50 metų nacionalinei savimonei.
Baltijos muzikologų konferencija „Permainų muzika / Music and Change“
Projekto trukmė: 2020 01 01–2021 12 21
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba
Projektu siekiama paskatinti gilesnį muzikos vaidmens bei sąveikos su visuomene ir kultūros pokyčiais supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bei meno praktikų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros klausimais.
Projekto įgyvendinimo metu numatoma:
1) nuosekliai plėtoti ir atnaujinti Baltijos muzikologų bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų tradiciją, įtvirtinant ją tarptautinėje mokslo ir kultūros erdvėje;
2) įtraukti Lietuvos muziką į tarptautinį kontekstą, analizuojant muzikos kultūros teoriją, istoriją, aktualią praktiką ir apmąstant jos funkcijas globaliame kontekste;
3) bendradarbiauti su svarbiausiomis tarptautinėmis muzikologų organizacijomis, Baltijos šalių muzikologų bendruomenėmis, Lietuvos ir užsienio specializuotos muzikos žiniasklaidos priemonėmis surengiant 47 Baltijos muzikologų konferenciją;
4) sudaryti galimybes jaunųjų muzikologų kūrybinei raiškai ir profesinių kompetencijų stiprinimui;
5) didinti muzikos tyrimų ir kultūrinės refleksijos prestižą ir prieinamumą, pasitelkiant naująsias medijas projekto rezultatų sklaidai.
31-ASIS ICTM Etnochoreologijos studijų grupės simpoziumas
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 10 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: Dalia Urbanavičienė
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba
Projektu siekiama plėtoti tradicinių šokių tyrimus bei jų sklaidą skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi.
Projekto įgyvendinimo metu numatoma:
1) atlikti pateiktų paraiškų atranką užtikrinant aukštą simpoziumo mokslinį lygmenį bei atitiktį pasirinktoms temoms;
2) sudaryti simpoziumo programą ir pranešimų tezių bukletą;
3) užtikrinti tinkamas sąlygas simpoziumo mokslinei veiklai Klaipėdos universitete;
4) parengti kultūrinę programą simpoziumo dalyviams supažindinant su Lietuvos etnine kultūra;
5) užtikrinti informacijos apie simpoziumą sklaidą;
6) profesionaliai užfiksuoti simpoziumo prezentacijas ir kitas veiklas parengiant jas archyviniam saugojimui LMTA Etnomuzikologijos katedros Muzikinio folkloro archyve.
Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslinės išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ Lietuvos muzikos ir teatro akademija vykdė trumpalaikės mokslinės išvykos projektą „Lietuvių muzikos modernėjimo tarptautiniai kontekstai“.
Projekto trukmė: 2020 m. spalio mėn.
Projekto dalyvis: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Finansavo: projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0083) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Projekto tikslas: Stiprinti mokslininkų mokslines kompetencijas, vykdant mokslinių idėjų mainus bei skatinant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir komunikaciją.
Projekto vykdytoja prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė dalyvavo mokslinėje stažuotėje Darmštato tarptautiniame muzikos institute. Mokslininkė atliko minėto instituto archyvo kolekcijų tyrimą (muzikinė lituanistika, modernėjimo tarptautiniai kontekstai), aktualių tarptautinių mokslo ir sklaidos projektų vykdymo stebėseną, konsultavosi su tyrėjais ir muzikinio paveldo skaitmeninimo vykdytojais. Remiantis atliktu tyrimu parengta mokslinė publikacija.
Kitapus interpretacijos: virtuali meninių tyrimų rinktinė ir rečitalių platforma
Projekto trukmė: 2019 03 01–2021 06 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba
2018 m. rugsėjo 4-6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko III tarptautinis muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (DIP). Šis unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai, sutraukė dalyvius iš 22 pasaulio šalių. Renginio sėkmė skatina siekti tolesnių tikslų ir jo prezentacijų pagrindu publikuoti elektroninę meninių tyrimų straipsnių rinktinę, menininkų tyrėjų tekstus virtualioje erdvėje susiejant su filmuotais jų rečitaliais ir paskaitomis-koncertais.
Projekto vykdymo metu bus sukurta ir plačiai meno kūrėjų ir vartotojų auditorijai pristatyta inovatyvi lietuvių bei užsienio autorių muzikos srities meninių tyrimų straipsnių ir rečitalių platforma. Projektu siekiama plėtoti tarptautinį muzikų bendradarbiavimą, skatinti naujas meninės raiškos ir jos reflektavimo galimybes bei įvairiapusišką jų sklaidą, įtvirtinti Lietuvoje vykdomus meninius tyrimus ir jų plėtrą tarp lyderiaujančių šios srities veikėjų.
Projektas reikšmingas ir išskirtinis tuo, kad šalia tiriamojo konteksto ir pagrindinių tyrimo postulatų išdėstymo bus išsyk galima išklausyti ir peržiūrėti gyvą atlikimą, pranešėjui muzikos garsais iliustruojant ir argumentuojant savo įžvalgas. Svarbu tai, jog LMTA meno doktorantų ir menininkų tyrėjų straipsniai čia bus integraliai siejami su užsienio kūrėjų prezentacijomis, o ryškiausi tarptautiniai pavyzdžiai neabejotinai suteiks naujų stimulų ir įžvalgų Lietuvos mokslo ir meno tyrimų plėtrai ateityje.
3-ioji tarptautinė konferencija ir kūrybinės dirbtuvės „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“
Projekto trukmė: 2019 03 01–2019 12 13
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovas: prof. dr. Antanas Kučinskas
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba
LMTA inicijuoja 3-iąją, jau tradicine tampančią, konferenciją skirtą muzikos ir medijų sąveikai ir pritaikomumui praktikoje. Ši aktyviai auganti, perspektyvi, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo potencialą turini sritis šių konferencijų dėka įgauna pagreitį ir Lietuvoje bei reikalauja tolesnių teorinių refleksijų, partnerystės tinklo plėtros, kvalifikacijos kėlimo darbų.
3-iosios konferencijos tema – garsovaizdžiai ir imersinis garsas (3D sound). Tai mažai tyrinėta, bet naujosiose medijose ir kine sparčiai besiplėtojanti sritis. Projekto tikslas – įvertinti medijų, industrijų sandarą bei numatyti galimybes plėtoti sektoriaus veiklą tinkamai parenkant taktiką ir strategiją Europos ir Lietuvos kontekste; plėtoti kūrybinio verslo bendradarbiavimo galimybes su Aukštojo mokslo institucijomis medijų-muzikos srityje.
Svarbiausi uždaviniai – surengti muzikai naujosiose medijose (internetas, skaitmeninės technologijos) ir kine skirtą konferenciją bei dalyvauti tarptautinėje tinklaveikoje pristatant savo pasiekimus, sutelkti diskusijai pasauliniame kontekste ryškiausias kino ir medijų garso/muzikos asmenybes, kurių bendradarbiavimas sukurs postūmį garsovaizdžio ir imersinio garso sričių vystymui ir sinergijai.
Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.
Projekto trukmė: 2018 10 01–2021 09 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Projektu siekiama įgyti naujų žinių ir gilesnį supratimą apie tai, kaip Lenkijos ir Lietuvos muzikos tinklai ir laisvėjimo kultūrinė raiška prisidėjo prie politinės ir kultūrinės nepriklausomybės prieš ir po šaltojo karo pabaigos. Šaltojo karo pabaigoje Lenkija ir Lietuva gali būti analizuojamos kaip muzikos ir politikos teorizacijos pavyzdys. Nors mes turime šiek tiek žinių apie organizacinius kultūrinius tinklus nedemokratinės šalyse, tarpvalstybinis muzikinių kultūrų poveikio tyrimas Rytų Europoje neegzistuoja. Bendras projekto tikslas yra Lenkijos ir Lietuvos opozicijos muzikos tinklų permainingos galios apibrėžimas ir kontekstualizavimas laikotarpiu nuo nepriklausomybės iki perėjimo į Europos politinę erdvę.
Garsinės utopijos: lietuvių muzikos (trans)avangardo kultūriniai impulsai ir instituciniai kontekstai
Projekto trukmė: 2018 07 01–2021 06 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Šiame projekte telkiamasi į fragmentiškai nagrinėtas ar visai neanalizuotas (trans)avangardinės lietuvių muzikos srovės sritis, išskiriant kelias konceptualias potemes. Pirmajai davė postūmį J. Kačinsko ankstyvoji mikrotoninė kūryba, inspiruota jo studijų Prahos konservatorijoje pas vieną šios krypties pradininkų Aloisą Hábą. J. Kačinsko kūrybos įkontekstinimas suponuoja ir mikrotonalumo kaip vienos įtakingiausių naujos garsinio pasaulio utopijų sklaidos aptarimą vėlesnių dešimtmečių Lietuvos kompozitorių kūryboje (R. Mažulis, M. Vilums, J. Repečkaitė ir kt.).
J. Kačinsko pradėtos modernios lietuvių muzikos institucionalizavimo pastangos nubrėžė antrąją tyrimui svarbią potemę – nacionalinės šiuolaikinės muzikos scenos ryšiai su tarptautinėmis institucijomis (Čekijos šiuolaikinės muzikos draugijos, Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija, Darmštato vasaros kursų aplinka, IRCAM ir kt.) ir jų paskatinta šiuolaikinės muzikos interpretavimo kultūra. Lygiai taip pat dauguma tyrimui pasirinktų figūrų – aktyvūs kritinio diskurso kūrėjai ir dalyviai, paskatinę fundamentalius lietuvių muzikinės kultūros savivokos poslinkius. Bendradarbiaujant su įtakingomis muzikos atminties ir modernių tyrimų institucijomis (Čekijos muzikos muziejus, Prahos konservatorijos archyvas, Paulio Sacherio fondas, Darmštato naujosios muzikos institutas, IRCAM) ir remiantis privačiais archyvais ir kolekcijomis tyrime bus išnagrinėta ir aktualizuota lietuvių muzikos (trans)avangardinė praktika. Tyrimo naujumas ir originalumas papildomai sietinas su siekiu atskleisti marginalizuotą srovę kaip platesnės istorinės aprėpties tendenciją ir įkontekstinti lietuvių muzikos reiškinius tarptautinėje mokslo tyrimų erdvėje.
Vilniaus baroko vargondirbystės mokyklos registrų Vox humana ir Unda maris genezė ir lyginamoji studija: Caspari(ni) ir italų tradicijos adaptacijos
Projekto trukmė: 2018 07 01–2021 06 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovas: lekt. dr. Girėnas Povilionis
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Projektu siekiama ištirti barokinių vargonų unikalių registrų Vox humana ir Unda maris genezę ir adaptaciją Lietuvos nekilnojamame kultūros pavelde – Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai (VVBVM) priskiriamuose barokiniuose vargonuose (XVIII a.II p.–XIX a. I p.). Ypatingas dėmesys telkiamas į registrų palyginamąją studiją – Lietuvos vargonų registrų techniniai duomenys bus tiriami pagrečiui su vienalaikiais meistrų Caspari(ni) šeimos ir jos aplinkos meistrų registrų modeliais, įgyvendintais Italijos, Vokietijos vargonuose, bei tipologiškai susijusiais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Švedijos barokinių vargonų registrais. Projekto tikslas – nustatyti ir apibrėžti VVBVM vargonų registrų Vox humana ir Unda maris autentiškumo ir unikalumo lygmenį. Tikslo įgyvendinimui bus pasitelkiamos skirtingos menotyros šakos, istorijos tyrimai, komparatyvinė analizė (Lietuvos ir kitų Europos šalių vargonų paveldo problematikos palyginimas) bei technologinė prieiga (t.y. bus integruotas praktinis tyrimo pobūdis – registrų vamzdžių medžiagotyra, matavimai, vamzdžių kopijų pagal autentiškus matmenis gamyba ir analizė). Projektu siekiama pateikti išsamų istorinį ir teorinį pagrindimą ir metodologinius įrankius kompleksiniam barokinių vargonų registrų Vox humana ir Unda maris tyrimui.
III tarptautinis muzikos atlikimo menininkų tyrimų festivalis-konferencija „Doctors in Performance“
Projekto trukmė: 2018 01 20–2018 12 20
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba
„Doctors in Performance“ (liet. „Muzikuojantys daktarai“) – tai unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai. Jame mokslo ar meno daktarai ir doktorantai menine praktika paremtas naujas žinias pristatė trimis formatais: tyrimų rečitaliais, paskaitomis-koncertais ir skaitydami pranešimus. Kviestiniai renginio pranešėjai – du skirtingų atlikimo meno ir mokslo sričių atstovai: viena ryškiausių pasaulio muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas prof. Vykintas Baltakas (LMTA, Mastrichto konservatorija).
Projekto internetinis puslapis: http://harps.lmta.lt/en/events/doctors-in-performance/
„Nailono uždanga?“ Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir politiniuose kontekstuose
Projekto trukmė: 2016 09 01–2018 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba
Remiantis kultūrinės muzikologijos prieitimis ir Šaltojo karo studijomis, šiame tyrime siekiama atskleisti 1945-1990 m. lietuvių muzikų tarptautinių ryšių ir kultūrinių mainų transformacijas istoriografiniu, menotyriniu ir komparatyviniu požiūriais. Kvestionuojant sovietologinių nuostatų redukuotas sovietmečio Lietuvos muzikinės kultūros sąveikos su tarptautiniais kontekstais interpretacijas ir izoliacionistinį tuometinės kultūrinės tikrovės vaizdinį, tyrimas grindžiamas teiginiu, kad pirmiausia dėl muzikos kultūros specifikos svarbu jos analizę įtraukti į platesnį politinių ir sociokultūrinių procesų aptarimą. Išeities pozicijai įsimbolinti pasitelktas vengrų istoriko György Péteri „Neilono uždangos“ konceptas, mokslininko taikytas nagrinėti viršnacionalines ir nesistemines kultūros tendencijas komunistinėje Rusijoje ir Rytų Europoje. Tyrimo pagrindu tapo itin gausus, beveik nepublikuotas ir menkai išnagrinėtas kultūros šaltinių telkinys – lietuvių muzikų tarptautinė korespondencija Šaltojo karo periodu. Suformuotos dvi tyrimo kryptys ir tikslai: 1. ištirti lietuvių muzikų ryšių su išeivijos kultūros atstovais, Vakarų ir Rytų Europos muzikos profesionalais ir mokslininkais dinamiką Šaltojo karo metais; 2. atskleisti nemuzikinių procesų poveikį sovietmečio Lietuvos muzikų tarptautiniam bendradarbiavimui.
Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas „Lietuvos muzikologija“
Finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
Projekto trukmė: 2016 06 07–2019 05 20
Vykdančioji institucija: Lietuvos mokslų akademija
LMTA statusas: partnerė. Vykdoma kartu su Klaipėdos universitetu, Kauno technologijų universitetu, Mykolo Riomerio universitetu, Vilniaus universitetu, Gamtos tyrimų centru ir kt.
Vadovė – projekto partnerio dalies vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė
Finansavo: Europos socialinis fondas
„Lietuvos muzikologija“ – tai vienintelis muzikologijos mokslinių straipsnių ir studijų žurnalas Lietuvoje. Leidinyje pristatomi fundamentiniai ir išsamūs muzikos meno tyrimai, nagrinėjamos trys sferos – tai teorinė ir istorinė muzikologija bei etnomuzikologija. Analizuojami kompoziciniai tekstai aprėpia kelių šimtmečių laikotarpį. sudarančių galimybę gauti žinių apie naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, mokslininkų keliamas idėjas ir vystomas teorijas. Šis leidinys pirmiausia skirtas muzikologijos mokslininkams ir muzikos industrijos profesionalams, besidomintiems naujovėmis ir pažanga. Žurnale publikuojami įvairios tematikos originalūs tyrimai, kurie skelbiami primą kartą; prioritetas teikiamas fundamentaliems tyrimams, taip pat tarpsritiniams, tarpdisciplininiams darbams. Didelė reikšmė teikiama Lietuvos, Baltijos šalių regiono ir Rytų Europos muzikos bei kultūros tyrinėjimui.
Projekto internetinis puslapis: http://žurnalai.lmta.lt/lt/zurnalas/lietuvos-muzikologija/