Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Įgyvendinti mokslo projektai

M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos kritinis leidimas. Istorinio šaltinio leidybos parengiamasis etapas
Projekto trukmė: 2021 08 01–2021 12 20
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Darius Kučinskas, doc. dr. Audra Versekėnaitė, dr. mag. art. Charris Efthimiou, Živilė Tamaševičienė

Finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Akademinis M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką M. K. Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą eksponuojantis natų leidinys, įtvirtinantis visų kūrinių teksto kanoną. Akademinis M. K. Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės-mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje. Prižiūrint žymiausiems Čiurlionio muzikos ekspertams, tarptautinė muzikologų komanda pirmą kartą parengs ir suredaguos nacionalinį Lietuvos kultūros identitetą reprezentuojančio kompozitoriaus kūrybą. Leidinys bus pristatytas ir tarptautinei mokslo bendruomenei dviem skirtingais formatais: elektronine ir spausdinta versija. 
Pilnos apimties projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų. 2021 metais vykdomas pirmasis projekto etapas. Šiame etape peržiūrima visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba, sudaromas bei mokslininkų aprobuojamas būsimo 15 tomų apimties leidinio turinys, rengiamos metodologinės rinkinio nuostatos. Jomis remiantis leidybai bus parengtas pirmasis rinkinio tomas „M. K. Čiurlionis“. Simfoninė poema „Miške“ ir pristatytas akademinei bendruomenei. Pažymėtina, kad iki šių metų galo numatoma parengti leidinį, tačiau patys leidybos darbai (korektūrų skaitymas, maketavimas, dizainas, spauda ir kt.) bus vykdomi jau 2022 metais. 
Pirmojo etapo numatomi rezultatai: sudarytas, mokslo bendruomenės aprobuotas daugiatomio leidinio turinys, parengtas pirmasis rinkinio tomas. 


Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams 
Projekto trukmė
: 2021 04 01–2021 09 30  
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Ramunė Balevičiūtė (vadovė), dr. Lina Navickaitė-Martinelli, Daiva Buivydienė

Finansavo: Lietuvos mokslo taryba  

Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams yra meninių tyrimų sklaidos renginys, visų pirma skirtas gilintis į meninių tyrimų specifiką, plėsti jų sampratą, stiprinti doktorantų gebėjimus rengti aukštesnės kokybės meno ir mokslo projektus bei juos pristatyti. Renginio metu suplanuoti seminarai, pranešimai, diskusijos, dalinimasis patirtimi ir kitos veiklos leis doktorantams pagilinti žinias meninių tyrimų srityje, įgyvendinti savo vykdomų tyrimų sklaidą tiek juos pristatanti Vasaros stovykloje, tiek patalpinant pranešimus renginiui skirtose interneto svetainėse. Be kita ko, renginio veiklos prisidės gerinant jaunųjų tyrėjų kompetencijas, mokantis, bendraujant ir dalinantis patirtimi ne akademinėje aplinkoje. 
Keturių dienų Klaipėdoje vyksiančioje Vasaros mokykloje doktorantai vieni kitiems pristatys savo vykdomus tyrimus, turės galimybę individualiai pasikonsultuoti su patyrusiais mokslininkais, susipažinti su meno doktorantūros absolventų patirtimi bei su kviestinių užsienio pranešėjų vykdomais meniniais tyrimais bei įžvalgomis šių tyrimų problematikoje. Taip pat pranešimus skaitys aktyviai meniniuose tyrimuose dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai, o siekiant gerinti tiriamųjų darbų kokybę, renginyje bus nagrinėjami kūrybinio rašymo ir akademinės etikos aspektai. 


Tarptautinė muzikologų konferencija „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“ 
Projekto trukmė
: 2021 02 01–2021 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė 
Partneris: Lietuvos kompozitorių sąjunga

Finansavo: Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS), 2021 m. spalio 21–23 d. Vilniuje organizavo tarptautinę muzikologų konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“. Tarptautinės konferencijos tematika skirta muzikos signifikacijų ir tipologijų sąveikos praktinio bei teorinio diskurso svarstymui. Dalyviai (kūrėjai, tyrėjai, kritikai, atlikėjai ir kt.) kviesti diskutuoti kaip suderinti meno fenomenų tipologizacijos praktiką, kuri remiasi „stabilių“ fenomenų samprata, su šių objektų arba reiškinių procesualumu. 
Projektu siekiama paskatinti gilesnę muzikos kūrybos proceso ir jo sąveikos su visuomene, kultūros raida sampratą; suburti platų socialinių mokslų bei humanitarinių mokslų (muzikologų, filosofų) ir kitų sričių tyrėjų ratą, kuris svarstys kūrėjams aktualią kultūros ir meno produktų tipologizavimo problemą; skatinti tarptautinį kūrėjų, kritikų bei tyrėjų bendradarbiavimą bei jų diskusiją aktualiais muzikos kultūros klausimais; atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos tipologizavimo procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat permąstyti XXI a. garsų meno fenomenų sisteminimo, klasifikavimo praktikas. 


Lietuviško fakyro žydinti nostalgija. Vytautas Landsbergis apie Bronių Kutavičių 
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31 
LMTA statusas: vykdytoja 
Projekto vadovė: Dr. Zita Abramavičiūtė-Mučinienė 

Finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 

Broniaus Kutavičiaus muzikinė kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos kultūroje – ji formavo kelių kartų meninę pasaulėvoką, inspiravo lietuvių muzikos modernėjimo ir visuomenės laisvėjimo procesus. Reflektuojant Broniaus Kutavičiaus muzikinio pasaulio idėjas, prasmes ir vertybes reikšmingai prisidėjo muzikologas Vytautas Landsbergis, suformavęs kertinius nacionalinio ir tarptautinio diskurso apie šio kompozitoriaus kūrybą teiginius. Šio projekto tikslas – parengti ir išleisti Vytauto Landsbergio rinktinių tekstų apie Broniaus Kutavičiaus kūrybą rinktinę, kartu pažymint kompozitoriaus 90-metį. Numatoma įtraukti tokius etapinius tekstus kaip „Skambesio grožis“ (1976), „Variacijos lietuviškos ir dzūkiškos“ (1977), „Žiogas ir ąžuolas saulės rate“ (1978), „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“ (1979), „Apie lietuvių muziką ir Dzūkiškas variacijas“ (1980), „Muzika paprasta ir stipri“ (1982), „Opera per dramma?” (1985), „Kutavičiaus muzikos podirvis“ (1988) ir kt. 
Savo pobūdžiu leidinys skirtas plačiai Lietuvos kultūra besidominčiai auditorijai, kartu naudingas ir kultūros tyrimams bei aktualizavimui. Rašytinio muzikinio paveldo gaivinimas ir sugrąžinimas į kultūrinę apyvartą prisideda prie nacionalinių tradicijų puoselėjimo, ypač atsižvelgiant į unikalų Broniaus Kutavičiaus indėlį ir poveikį paskutiniųjų 50 metų nacionalinei savimonei. 


Baltijos muzikologų konferencija „Permainų muzika / Music and Change“ 
Projekto trukmė
: 2020 01 01–2021 12 21
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė 

Finansavo: Lietuvos kultūros taryba 

Projektu siekiama paskatinti gilesnį muzikos vaidmens bei sąveikos su visuomene ir kultūros pokyčiais supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bei meno praktikų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros klausimais. 
Projekto įgyvendinimo metu numatoma: 
1) nuosekliai plėtoti ir atnaujinti Baltijos muzikologų bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų tradiciją, įtvirtinant ją tarptautinėje mokslo ir kultūros erdvėje; 
2) įtraukti Lietuvos muziką į tarptautinį kontekstą, analizuojant muzikos kultūros teoriją, istoriją, aktualią praktiką ir apmąstant jos funkcijas globaliame kontekste; 
3) bendradarbiauti su svarbiausiomis tarptautinėmis muzikologų organizacijomis, Baltijos šalių muzikologų bendruomenėmis, Lietuvos ir užsienio specializuotos muzikos žiniasklaidos priemonėmis surengiant 47 Baltijos muzikologų konferenciją; 
4) sudaryti galimybes jaunųjų muzikologų kūrybinei raiškai ir profesinių kompetencijų stiprinimui; 
5) didinti muzikos tyrimų ir kultūrinės refleksijos prestižą ir prieinamumą, pasitelkiant naująsias medijas projekto rezultatų sklaidai. 


31-ASIS ICTM Etnochoreologijos studijų grupės simpoziumas 
Projekto trukmė
: 2020 06 01–2021 10 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: Dalia Urbanavičienė 

Finansavo: Lietuvos kultūros taryba 

Projektu siekiama plėtoti tradicinių šokių tyrimus bei jų sklaidą skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi. 
Projekto įgyvendinimo metu numatoma: 
1) atlikti pateiktų paraiškų atranką užtikrinant aukštą simpoziumo mokslinį lygmenį bei atitiktį pasirinktoms temoms; 
2) sudaryti simpoziumo programą ir pranešimų tezių bukletą; 
3) užtikrinti tinkamas sąlygas simpoziumo mokslinei veiklai Klaipėdos universitete; 
4) parengti kultūrinę programą simpoziumo dalyviams supažindinant su Lietuvos etnine kultūra; 
5) užtikrinti informacijos apie simpoziumą sklaidą; 
6) profesionaliai užfiksuoti simpoziumo prezentacijas ir kitas veiklas parengiant jas archyviniam saugojimui LMTA Etnomuzikologijos katedros Muzikinio folkloro archyve. 


Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslinės išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ Lietuvos muzikos ir teatro akademija vykdė trumpalaikės mokslinės išvykos projektą „Lietuvių muzikos modernėjimo tarptautiniai kontekstai“
Projekto trukmė: 2020 m. spalio mėn. 
Projekto dalyvis: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Finansavo: projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0083) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT). 

Projekto tikslas: Stiprinti mokslininkų mokslines kompetencijas, vykdant mokslinių idėjų mainus bei skatinant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir komunikaciją. 
Projekto vykdytoja prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė dalyvavo mokslinėje stažuotėje Darmštato tarptautiniame muzikos institute. Mokslininkė atliko minėto instituto archyvo kolekcijų tyrimą (muzikinė lituanistika, modernėjimo tarptautiniai kontekstai), aktualių tarptautinių mokslo ir sklaidos projektų vykdymo stebėseną, konsultavosi su tyrėjais ir muzikinio paveldo skaitmeninimo vykdytojais. Remiantis atliktu tyrimu parengta mokslinė publikacija. 


Kitapus interpretacijos: virtuali meninių tyrimų rinktinė ir rečitalių platforma 
Projekto trukmė
: 2019 03 01–2021 06 30 
LMTA statusas: vykdytoja 
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Finansavo: Lietuvos kultūros taryba 

2018 m. rugsėjo 4-6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko III tarptautinis muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (DIP). Šis unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai, sutraukė dalyvius iš 22 pasaulio šalių. Renginio sėkmė skatina siekti tolesnių tikslų ir jo prezentacijų pagrindu publikuoti elektroninę meninių tyrimų straipsnių rinktinę, menininkų tyrėjų tekstus virtualioje erdvėje susiejant su filmuotais jų rečitaliais ir paskaitomis-koncertais.
Projekto vykdymo metu bus sukurta ir plačiai meno kūrėjų ir vartotojų auditorijai pristatyta inovatyvi lietuvių bei užsienio autorių muzikos srities meninių tyrimų straipsnių ir rečitalių platforma. Projektu siekiama plėtoti tarptautinį muzikų bendradarbiavimą, skatinti naujas meninės raiškos ir jos reflektavimo galimybes bei įvairiapusišką jų sklaidą, įtvirtinti Lietuvoje vykdomus meninius tyrimus ir jų plėtrą tarp lyderiaujančių šios srities veikėjų.
Projektas reikšmingas ir išskirtinis tuo, kad šalia tiriamojo konteksto ir pagrindinių tyrimo postulatų išdėstymo bus išsyk galima išklausyti ir peržiūrėti gyvą atlikimą, pranešėjui muzikos garsais iliustruojant ir argumentuojant savo įžvalgas. Svarbu tai, jog LMTA meno doktorantų ir menininkų tyrėjų straipsniai čia bus integraliai siejami su užsienio kūrėjų prezentacijomis, o ryškiausi tarptautiniai pavyzdžiai neabejotinai suteiks naujų stimulų ir įžvalgų Lietuvos mokslo ir meno tyrimų plėtrai ateityje.


 3-ioji tarptautinė konferencija ir kūrybinės dirbtuvės „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“
Projekto trukmė
: 2019 03 01–2019 12 13 
LMTA statusas: vykdytoja 
Vadovas: prof. dr. Antanas Kučinskas

Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba 

LMTA inicijuoja 3-iąją, jau tradicine tampančią, konferenciją skirtą muzikos ir medijų sąveikai ir pritaikomumui praktikoje. Ši aktyviai auganti, perspektyvi, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo potencialą turini sritis šių konferencijų dėka įgauna pagreitį ir Lietuvoje bei reikalauja tolesnių teorinių refleksijų, partnerystės tinklo plėtros, kvalifikacijos kėlimo darbų.
3-iosios konferencijos tema – garsovaizdžiai ir imersinis garsas (3D sound). Tai mažai tyrinėta, bet naujosiose medijose ir kine sparčiai besiplėtojanti sritis. Projekto tikslas – įvertinti medijų, industrijų sandarą bei numatyti galimybes plėtoti sektoriaus veiklą tinkamai parenkant taktiką ir strategiją Europos ir Lietuvos kontekste; plėtoti kūrybinio verslo bendradarbiavimo galimybes su Aukštojo mokslo institucijomis medijų-muzikos srityje.
Svarbiausi uždaviniai – surengti muzikai naujosiose medijose (internetas, skaitmeninės technologijos) ir kine skirtą konferenciją bei dalyvauti tarptautinėje tinklaveikoje pristatant savo pasiekimus, sutelkti diskusijai pasauliniame kontekste ryškiausias kino ir medijų garso/muzikos asmenybes, kurių bendradarbiavimas sukurs postūmį garsovaizdžio ir imersinio garso sričių vystymui ir sinergijai.


 Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.
Projekto trukmė
: 2018 10 01–2021 09 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Finansavo: Lietuvos mokslo taryba 

Projektu siekiama įgyti naujų žinių ir gilesnį supratimą apie tai, kaip Lenkijos ir Lietuvos muzikos tinklai ir laisvėjimo kultūrinė raiška prisidėjo prie politinės ir kultūrinės nepriklausomybės prieš ir po šaltojo karo pabaigos. Šaltojo karo pabaigoje Lenkija ir Lietuva gali būti analizuojamos kaip muzikos ir politikos teorizacijos pavyzdys. Nors mes turime šiek tiek žinių apie organizacinius kultūrinius tinklus nedemokratinės šalyse, tarpvalstybinis muzikinių kultūrų poveikio tyrimas Rytų Europoje neegzistuoja. Bendras projekto tikslas yra Lenkijos ir Lietuvos opozicijos muzikos tinklų permainingos galios apibrėžimas ir kontekstualizavimas laikotarpiu nuo nepriklausomybės iki perėjimo į Europos politinę erdvę.


Garsinės utopijos: lietuvių muzikos (trans)avangardo kultūriniai impulsai ir instituciniai kontekstai
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2021 06 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė

Finansavo: Lietuvos mokslo taryba 

Šiame projekte telkiamasi į fragmentiškai nagrinėtas ar visai neanalizuotas (trans)avangardinės lietuvių muzikos srovės sritis, išskiriant kelias konceptualias potemes. Pirmajai davė postūmį J. Kačinsko ankstyvoji mikrotoninė kūryba, inspiruota jo studijų Prahos konservatorijoje pas vieną šios krypties pradininkų Aloisą Hábą. J. Kačinsko kūrybos įkontekstinimas suponuoja ir mikrotonalumo kaip vienos įtakingiausių naujos garsinio pasaulio utopijų sklaidos aptarimą vėlesnių dešimtmečių Lietuvos kompozitorių kūryboje (R. Mažulis, M. Vilums, J. Repečkaitė ir kt.).
J. Kačinsko pradėtos modernios lietuvių muzikos institucionalizavimo pastangos nubrėžė antrąją tyrimui svarbią potemę – nacionalinės šiuolaikinės muzikos scenos ryšiai su tarptautinėmis institucijomis (Čekijos šiuolaikinės muzikos draugijos, Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija, Darmštato vasaros kursų aplinka, IRCAM ir kt.) ir jų paskatinta šiuolaikinės muzikos interpretavimo kultūra. Lygiai taip pat dauguma tyrimui pasirinktų figūrų – aktyvūs kritinio diskurso kūrėjai ir dalyviai, paskatinę fundamentalius lietuvių muzikinės kultūros savivokos poslinkius. Bendradarbiaujant su įtakingomis muzikos atminties ir modernių tyrimų institucijomis (Čekijos muzikos muziejus, Prahos konservatorijos archyvas, Paulio Sacherio fondas, Darmštato naujosios muzikos institutas, IRCAM) ir remiantis privačiais archyvais ir kolekcijomis tyrime bus išnagrinėta ir aktualizuota lietuvių muzikos (trans)avangardinė praktika. Tyrimo naujumas ir originalumas papildomai sietinas su siekiu atskleisti marginalizuotą srovę kaip platesnės istorinės aprėpties tendenciją ir įkontekstinti lietuvių muzikos reiškinius tarptautinėje mokslo tyrimų erdvėje.


Vilniaus baroko vargondirbystės mokyklos registrų Vox humana ir Unda maris genezė ir lyginamoji studija: Caspari(ni) ir italų tradicijos adaptacijos
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2021 06 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovas: lekt. dr. Girėnas Povilionis

Finansavo: Lietuvos mokslo taryba 

Projektu siekiama ištirti barokinių vargonų unikalių registrų Vox humana ir Unda maris genezę ir adaptaciją Lietuvos nekilnojamame kultūros pavelde – Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai (VVBVM) priskiriamuose barokiniuose vargonuose (XVIII a.II p.–XIX a. I p.). Ypatingas dėmesys telkiamas į registrų palyginamąją studiją – Lietuvos vargonų registrų techniniai duomenys bus tiriami pagrečiui su vienalaikiais meistrų Caspari(ni) šeimos ir jos aplinkos meistrų registrų modeliais, įgyvendintais Italijos, Vokietijos vargonuose, bei tipologiškai susijusiais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Švedijos barokinių vargonų registrais. Projekto tikslas – nustatyti ir apibrėžti VVBVM vargonų registrų Vox humana ir Unda maris autentiškumo ir unikalumo lygmenį. Tikslo įgyvendinimui bus pasitelkiamos skirtingos menotyros šakos, istorijos tyrimai, komparatyvinė analizė (Lietuvos ir kitų Europos šalių vargonų paveldo problematikos palyginimas) bei technologinė prieiga (t.y. bus integruotas praktinis tyrimo pobūdis – registrų vamzdžių medžiagotyra, matavimai, vamzdžių kopijų pagal autentiškus matmenis gamyba ir analizė). Projektu siekiama pateikti išsamų istorinį ir teorinį pagrindimą ir metodologinius įrankius kompleksiniam barokinių vargonų registrų Vox humana ir Unda maris tyrimui.


III tarptautinis muzikos atlikimo menininkų tyrimų festivalis-konferencija „Doctors in Performance“
Projekto trukmė
: 2018 01 20–2018 12 20
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba 

„Doctors in Performance“ (liet. „Muzikuojantys daktarai“) – tai unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai. Jame mokslo ar meno daktarai ir doktorantai menine praktika paremtas naujas žinias pristatė trimis formatais: tyrimų rečitaliais, paskaitomis-koncertais ir skaitydami pranešimus. Kviestiniai renginio pranešėjai – du skirtingų atlikimo meno ir mokslo sričių atstovai: viena ryškiausių pasaulio muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas prof. Vykintas Baltakas (LMTA, Mastrichto konservatorija). 

Projekto internetinis puslapis: http://harps.lmta.lt/en/events/doctors-in-performance/ 


„Nailono uždanga?“ Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir politiniuose kontekstuose
Projekto trukmė
: 2016 09 01–2018 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

FinansavoLietuvos mokslo taryba 

Remiantis kultūrinės muzikologijos prieitimis ir Šaltojo karo studijomis, šiame tyrime siekiama atskleisti 1945-1990 m. lietuvių muzikų tarptautinių ryšių ir kultūrinių mainų transformacijas istoriografiniu, menotyriniu ir komparatyviniu požiūriais. Kvestionuojant sovietologinių nuostatų redukuotas sovietmečio Lietuvos muzikinės kultūros sąveikos su tarptautiniais kontekstais interpretacijas ir izoliacionistinį tuometinės kultūrinės tikrovės vaizdinį, tyrimas grindžiamas teiginiu, kad pirmiausia dėl muzikos kultūros specifikos svarbu jos analizę įtraukti į platesnį politinių ir sociokultūrinių procesų aptarimą. Išeities pozicijai įsimbolinti pasitelktas vengrų istoriko György Péteri „Neilono uždangos“ konceptas, mokslininko taikytas nagrinėti viršnacionalines ir nesistemines kultūros tendencijas komunistinėje Rusijoje ir Rytų Europoje. Tyrimo pagrindu tapo itin gausus, beveik nepublikuotas ir menkai išnagrinėtas kultūros šaltinių telkinys – lietuvių muzikų tarptautinė korespondencija Šaltojo karo periodu. Suformuotos dvi tyrimo kryptys ir tikslai: 1. ištirti lietuvių muzikų ryšių su išeivijos kultūros atstovais, Vakarų ir Rytų Europos muzikos profesionalais ir mokslininkais dinamiką Šaltojo karo metais; 2. atskleisti nemuzikinių procesų poveikį sovietmečio Lietuvos muzikų tarptautiniam bendradarbiavimui.


Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas „Lietuvos muzikologija“
Finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
Projekto trukmė: 2016 06 07–2019 05 20
Vykdančioji institucija: Lietuvos mokslų akademija
LMTA statusas: partnerė. Vykdoma kartu su Klaipėdos universitetu, Kauno technologijų universitetu, Mykolo Riomerio universitetu, Vilniaus universitetu, Gamtos tyrimų centru ir kt.
Vadovė – projekto partnerio dalies vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė

Finansavo: Europos socialinis fondas  

„Lietuvos muzikologija“ – tai vienintelis muzikologijos mokslinių straipsnių ir studijų žurnalas Lietuvoje. Leidinyje pristatomi fundamentiniai ir išsamūs muzikos meno tyrimai, nagrinėjamos trys sferos – tai teorinė ir istorinė muzikologija bei etnomuzikologija. Analizuojami kompoziciniai tekstai aprėpia kelių šimtmečių laikotarpį. sudarančių galimybę gauti žinių apie naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, mokslininkų keliamas idėjas ir vystomas teorijas. Šis leidinys pirmiausia skirtas muzikologijos mokslininkams ir muzikos industrijos profesionalams, besidomintiems naujovėmis ir pažanga. Žurnale publikuojami įvairios tematikos originalūs tyrimai, kurie skelbiami primą kartą; prioritetas teikiamas fundamentaliems tyrimams, taip pat tarpsritiniams, tarpdisciplininiams darbams. Didelė reikšmė teikiama Lietuvos, Baltijos šalių regiono ir Rytų Europos muzikos bei kultūros tyrinėjimui.

Projekto internetinis puslapis: http://žurnalai.lmta.lt/lt/zurnalas/lietuvos-muzikologija/