Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Vykdomi mokslo projektai

Kritinis Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas ir interaktyvi duomenų bazė
Projekto trukmė
: 2022 07 01–2024 12 31  
LMTA statusas: vykdytoja 
Projekto vykdytojai: dr. Darius Kučinskas (vadovas), dr. Rima Povilionienė, dr. Jūratė Bogdanienė, Laimonas Janutėnas

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Šis tarpdisciplininis projektas inicijuoja MusicXML pagrindu paremtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) fortepijoninio repertuaro kritinę reviziją ir analizę, atliepiant itin sparčiai tarptautinėje erdvėje vykstančiai skaitmeninės humanitarikos plėtrai. Čiurlionio muzikos kūrinių redagavimo ir leidybos laikotarpis apima daugiau nei 100 metų. Tačiau iki šiol nėra parengtas šiuolaikinės muzikų bendruomenės poreikiams atliepiantis kūrinių kritinis tekstas ir kanoninis jo variantas, naudotinas tiek moksliniams tyrimams, tiek edukacijai ir praktiniam kūrinių atlikimui/interpretacijai (nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu). Šiuo projektu bus revizuota ir parengta virš 200 Čiurlionio fortepijoninių kūrinių, ir pirmą kartą tai bus pateikta kaip vientisa skaitmeninė sistema (interaktyvi duomenų bazė), įtraukianti pirminius šaltinius (autografus bei gretutinius dokumentus/laiškus/eskizus) ir visas esamas redakcijas, susiejanti juos tarpusavyje per suprojektuotą interaktyvią duomenų bazę ir pritaikanti unikalų paieškos algoritmą, leidžiantį atpažinti ir lyginti tekstus tiek ištisai, tiek ir segmentuotai vieno takto ar atskiro tekstinio elemento/kodo masteliu. Čiurlionio kūrinių skaitmeninis kritinis tekstas su muzikologiniais komentarais bus parengtas lietuvių ir anglų kalbomis ir publikuotas specialiai sukurtoje interneto svetainėje/bazėje, inicijuojant jos aktyvią sklaidą ir viešinimą tarptautinėse MEI platformose. Tarptautinės perspektyvos požiūriu šiuo projektu inicijuojama atvira muzikos kūrinių duomenų bazė atvers plačias tyrimo rezultatų naudojimo galimybes, sudarys prielaidas tolesniems Čiurlionio muzikos tekstų tyrimams, sustiprins šio kompozitoriaus kaip centrinės modernios lietuvių muzikos figūros palikimo tarptautinį įkontekstinimą.


Moralinė vaizduotė XX-XXI a. lietuvių muzikoje
Projekto trukmė
: 2022 09 01–2024 12 31  
LMTA statusas: vykdytoja 
Projekto vykdytoja: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Baigiantis XX a., tarptautinėje šiuolaikinės muzikos scenoje išryškėjo etinis posūkis, muzikos kritikoje ir muzikologijoje reflektuotas kaip moralinio jautrumo nuspalvintas atsakas į užmuzikinius – politinius, socioekonominius ir technologinius – šiuolaikybės iššūkius. Konceptualizuodama dabarties patirtį aktualioji muzika savitai apmąsto modernybės meninę raišką ir pasitelkia ją moralinio turinio plėtotei. XX–XXI a. lietuvių muzikoje moralinės vaizduotės apraiškos ypač dažnai persipina su politiškai ir socialiai angažuotos muzikos srove, kurioje rado atgarsį paskutinių amžių politiniai įvykiai ir istorinės transformacijos. Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad Lietuvoje ir emigracijoje kurta muzika reikšmingai praturtina nacionalinį moralinės vaizduotės diskursą. Aprėpiant daugiau nei šimtmečio lietuvių muzikinę kūrybą, tyrime siekiama pagilinti muzikos ir moralinio jausmo ryšio supratimą ir įtraukti nacionalinėje muzikologijoje menkai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Analizei pasirinktos konceptualios potemės (niekšybė, trauma, atmintis, nostalgija, ekokritika ir kt.) ir originalus tarpdalykinis tyrimo modelis leidžia keliais probleminiais rakursais išnagrinėti muzikos moralinio turinio ir semantinio universumo sąveiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti monografijoje, moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš pasirinktos probleminės perspektyvos Lietuvos ir lietuvių emigracijos muzikinę kultūrą nagrinėjantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis užsienio institucijomis ir įtraukiantis nacionalinės muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros ir mokslo erdvę.


Identities and Democratic values on European digital screens: Distribution, reception, and representation (DIGISCREENS)
Projekto trukmė
: 2022 11 01–2025 10 01  
LMTA statusas: partneris 
Projekto vykdytojai: dr. Lina Kaminskaitė Jančorienė (vadovė), dr. Jelena Šalaj

Finansuoja: tinklo HERA ir programos NORFACE tarptautinio paraiškų teikimo konkurso CHANSE (Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) lėšomis,  projekto įgyvendinimo sutartį administruoja Lietuvos mokslo taryba

Projektas fokusuojasi į tai, kaip skaitmeninės audiovizualinės platformos, suteikiančios prieigą prie filmų ir televizijos iš viso pasaulio, prisideda prie socialinių ir kultūrinių pokyčių dinamikos Europoje. DIGISCREENS kelia klausimus, kaip galimybės auditorijai žiūrėti audiovizualinį turinį iš didelės geografinės įvairovės, turi įtakos: (a) tapatybės konstravimui ir kito supratimui per globalias, tačiau kultūriškai specifines mediacijas dėl lyties, rasės, klasės, seksualumo ir kitų socialinių aspektų;

  1. b) derybos dėl demokratinių vertybių, tokių kaip lygybė, įtrauktis ir solidarumas.

Tiriant platinimą, recepciją ir reprezentaciją Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje, projekte bus nagrinėjamos ir audiovizualinio turinio platinimo ir vartojimo galimybes tarp valstybių, kuriant globalios integracijos jausmą.

Taip pat bus nagrinėjama, kaip siekis kurti bendras demokratines vertybes ir tapatybės modelius sąlygojamas skirtingų nacionalinių politikų ir individualizuotų algoritmų, valdančių komercines platformas bei kuriančių „filtrų burbulus“ filmų ir televizijos vartojimui.

DIGISCREENS yra tarpdisciplininis projektas, apjungiantis platinimą, recepciją ir reprezentaciją, įvertinantis pastarųjų dešimtmečių politiką, kuria siekiama didinti įvairovę ir įtrauktį ekrane.

Jis prisidės prie akademinių ir visuomenės žinių, susiedamas sociokultūrinių tapatybių reprezentacijas ir recepcijas su demokratinių vertybių kūrimu.

DIGISCREENS projekte bus pasitelkiamos medijų studijų, kultūros ir politinės analizės, taip pat etnografijos, literatūros ir psichologijos metodologijos ir įtrauks tyrėjus iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos ir Lietuvos.


Lietuvių polifoninės sutartinės: praeitis ir dabartis
Projekto trukmė
: 2022 02–2023 12 31
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytoja: habil. dr. Daiva Vyčinienė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Projekto tikslas – publikuoti anglų kalba mokslinę monografiją, skirtą nuosekliai, giluminei pažinčiai su išskirtiniu lietuvių paveldo ir šiandieninės kultūros reiškiniu – sutartinėmis. Knygoje „Lietuvių polifoninės dainos sutartinės: praeitis ir dabartis“ pateikiamas holistinis požiūris į archajišką lietuvių polifoninę muziką (sutartines), šiandien tapusią vienu iš reikšmingų lietuviškos kultūrinės tapatybės simbolių. Todėl labai svarbu su sutartinėmis – savitu lietuvių kultūros fenomenu – supažindinti mokslo pasaulį. Monografijoje detaliai pristatomi skirtingi atlikimo būdai (38) ir sinkretinė raiška, atspindintys sutartinių tradicijos turtingumą ir gyvybingumą nuo senovės iki šių laikų. Atkreipiamas dėmesys į semiotinius lyčių vaidmenų sutartinių atlikimo tradicijoje skirtumus. Sutartinės analizuojamos kaip lokalus ir universalus reiškinys, atskleidžiantis plačias lyginamųjų tyrimų galimybes tarptautiniu mastu. 
Sutartines 2010 m. įtraukus į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Lietuvos miestuose prasidėjo naujas jų atgimimo etapas. Tai skatina naujus išsamius sutartinių tyrimus, aprėpiant ne tik vis dar aktualius jų genezės, paplitimo ir analogijų pasaulyje klausimus, bet ir atspindint sutartinių ryšį su šiandieninių sociokultūrinių bendruomenių gyvenimu, aptariant alternatyvias jų raiškos formas tarpdisciplininiuose ir tarpkultūriniuose projektuose. Taigi sutartinės knygoje pristatomos ne kaip reliktas ar net ne kaip unikalus paveldas, bet kaip spiritus movens, veikiantis labai skirtingus kultūrinius procesus. 
Autorė imasi visuminės sutartinių rekonstrukcijos, iš dalies, taikydama semiotiko A. J. Greimo struktūrinės semantikos tyrinėjimo būdus. Siekiant išryškinti visuminį sutartinių vaizdą, bandoma sudaryti semantinį lauką, atkurti tam tikrą kultūrinę aplinką, o ne atstatyti konkretų istorijos laikotarpį. Kompleksinis sutartinių tyrimo būdas – praktinės patirties ir teorijos derinimas – nulėmė naują prieigą sutartinių tyrimo istorijoje, leido „iš vidaus“ pažvelgti į gyvosios sutartinių tradicijos plėtojimąsi. Sprendžiant „amžinuosius“ sutartinių klausimus, pasitelkiama hermeneutinė žiūra. 


 Tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualinė kultūra: nuo notacijos ligi scenos“
Projekto trukmė
: 2022 02–2022 11 
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytoja: dr. Rima Povilionienė 

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Baltijos muzikologų konferencija – svarbiausias muzikologijos forumas Lietuvoje, skatinantis mokslines diskusijas aktualiais klausimais ir įtraukiantis Lietuvos muzikologų tyrimus į tarptautinius mokslo tinklus. 2022 m. rengiamoje konferencijoje siekiama kritiškai pažvelgti į muzikos ir vizualinės kultūros ryšiuose kintančių menų sąveikos ir intermedialumo paradigmų aplinkoje. Į diskusijas įtraukdami platų Baltijos regiono ir kitų šalių dalyvių ratą, konferencijos organizatoriai siekia atnaujinti lietuvių muzikologijos diskursą įsisavinant šiuolaikines tarpdalykinių tyrimų prieigas bei instrumentus. 
Renginio tikslas – paskatinti gilesnį muzikos ir vizualinės kultūros ryšių supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros tyrimų klausimais. 
Konferencijoje, kuri vyks keturias dienas, numatoma viso apie 50 pranešimų – kviestinės paskaitos, žodiniai pranešimai, diskusijos. Konferencijos tematiką ir tikslą paskatino tiek mokslinės, tiek ir kultūrinės intencijos. Pasirinktos tematikos nagrinėjimo atsinaujinimo poreikį išryškina dviejų žymiausių lietuvių kompozitorių jubiliejai ir sukaktys – M. K. Čiurlionio gimimo 150-metis (bus pažymimas 2025 m.) ir Broniaus Kutavičiaus gimimo 90-etis (bus minimas 2022 m.). 
Konferencijoje kaip kviestiniai lektoriai ir specialiųjų sesijų moderatoriai dalyvaus žymūs muzikologai: Dinko Fabris (Basilicata universitetas, Teatro di San Carlo tyrimų centras), Tatjana Markovic (Austrijos mokslų akademija, Antonio Baldassarre (Liucernos universitetas, RIDIM), Zdravko Blažekovic (CUNY universitetas, RILM). 


 Valstybės muzikos mokykla (1920-1933): Lietuvos konservatorija „de facto“ 
Projekto trukmė
: 2021 04 01–2023 12 31  
LMTA statusas: vykdytoja 
Projekto vykdytojai: dr. Eglė Šeduikytė-Korienė (vadovė), dr. Judita Žukienė, dokt. Gabrielius Simas Sapiega

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Valstybės muzikos mokykla, veikusi 1920–1933 m. Kaune, buvo pirmoji valstybinė tokio tipo institucija, kurioje pradėtos formuoti Lietuvos muzikinio ugdymo strateginės kryptys ir profesionalių muzikų rengimo gairės. Minint mokyklos įkūrimo šimtmetį inicijuojamas projektas – tai siekis fundamentaliai ištirti šios institucijos atsiradimo prielaidas, išryškinant atkurtos Lietuvos valstybės dėmesį kultūrai ir švietimui, nustatyti ugdymo programos formavimo principus, identifikuoti sąsajas su Europos muzikinio ugdymo tradicijomis, išanalizuoti veiklos apimtis ir raidą, nagrinėjant platesniame Lietuvos sociokultūriniame kontekste. 
Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų fonduose saugoma gausi dokumentinė medžiaga sudaro prielaidas vykdyti tyrimą keliomis kryptimis: 1) mokyklos susikūrimo sąlygos ir istorinis kontekstas; 2) veiklos vertinimas (mokymo programos, mokytojai, moksleiviai) Lietuvos ir tarptautiniame kontekste; 3) įtaka Lietuvos kultūros ir muzikinio ugdymo raidai. Įvairiuose mokyklos dokumentuose tarsi raktažodis figūruojantis žodis „konservatorija“ sudaro prielaidą mokyklą vertinti kaip to meto Europoje paplitusio aukštosios mokyklos modelio provaizdį, kurio įtvirtinimo ir įteisinimo pasiekta tik po 13 kryptingo darbo metų. Projekto tyrėjų tikslas – parengti išsamią kolektyvinę monografiją, pristatančią Valstybės muzikos mokyklos veiklos faktus ir kritinį vertinimą, istorinį ir kultūrinį kontekstą, gausiai iliustruojant vaizdine medžiaga bei tyrimą papildančiais priedais (mokinių sąrašo rekonstrukcija, mokymo programos ir pan.). 


Modernumo lygtys 
Projekto trukmė
: 2021 04 01–2023 03 31 
LMTA statusas: vykdytoja 
Vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė 

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba

Aktualios mokslinės diskusijos apie globalią muzikos istoriografiją skatina peržiūrėti nacionalinės muzikos istorijos rašymo prieitis ir metodologijas kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tuo pat metu šiuolaikinė kultūrinė muzikologijos paradigma inspiruoja tarpkultūrinių ir transnacionalinių objektų aktyvesnes studijas. Tokiai tematinei grupei, kuri pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (konceptualūs lūžiai, archyvų revoliucija etc.) kelia skirtingų kraštų muzikologų susidomėjimą, priskirtina Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music/ISCM) istorija. 1922 m. Zalcburge įkurta pirmoji tarptautinė šiuolaikinės muzikos organizacija dar iki Antrojo pasaulinio karo peraugo į globalų kultūrinių mainų forumą. Inicijuojamas projektas susitelkia į ISCM Lietuvos sekcijos veiklas, priešistorę ir recepciją, nagrinėjamas kaip Lietuvos ir tarptautinės muzikinės kultūros modernėjimo integrali dalis. 
Siekiant įtraukti Lietuvos muzikos modernėjimo sąjūdį į tarptautinį kontekstą, šis projektas kritiškai analizuoja ISCM ideologiją, veiklos strategijas ir festivalių istoriją tarpukariu ir ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės monografija Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (lietuvių kalba, 2015) apibendrina marginalizuotų ISCM istorijos epizodų rekonstrukcijos patirtis, atlikus archyvinės medžiagos tyrimus 8 Europos valstybių bibliotekose, muzikos muziejuose, medijų archyvuose. Šio projekto tikslas – parengti atnaujintos ir papildytos monografijos vertimą anglų kalba, įkontekstinantį naujus šaltinius ir įtraukiantį Lietuvos muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros istoriją bei mokslo erdvę. 
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingais tarptautiniais partneriais – leidykla Hollitzer Verlag (Austrija). 


Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje 
Projekto trukmė: 2021 04 01–2024 03 31 

LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Helmutas Šabasevičius (vadovas), dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dokt. Jūratė Katinaitė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Lituanistiniame pavelde unikalią vietą užima opera: ne vien lietuvių kompozitoriai, bet ir užsienio operos kūrėjai nuolat įgarsindavo Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetus, įtraukdami juos į universalios (Barokas), nacionalinės (romantizmas) ir globalios ((post)(meta)modernizmas) istorijos kontekstus. Lituanistiniai siužetai vyrauja nacionalinėje tradicijoje, o Lietuvos istorija ir mitologija yra sudominusi nemaža iškilių užsienio kompozitorių (nuo A. Scarlatti ir A. Ponchielli iki A. Skriabino, N. Rimskio-Korsakovo, K.Pendereckio ir kt.). Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad ir Lietuvoje ar lietuvių autorių sukurtos istorinės ir mitologinės temakos operos, ir užsienio kompozitorių operinė kūryba Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetais yra integrali visuma, savitu būdu atskleidžianti lietuvių kultūrinės tapatybės raišką ir refleksiją pasaulyje. Remiantis netyrinėtais šaltiniais ir plėtojant originalias tarpdalykines prieigas, siekiama pagilinti lituanistinės operos supratimą ir įtraukti nacionalinėje mokslo erdvėje nepakankamai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys ir tarpdalykinis analizės modelis, jungiantis meno filosofiją, muzikologiją, dailėtyrą, semiotiką, atlikimo studijas ir kt., leidžia kompleksiškai išnagrinėti lituanistinio operų korpuso formavimąsi, šių operų sklaidos (sceninės realizacijos, atlikimo tradicijos) ir recepcijos (kanonai, komercinė sėkmė, populiarumas ir kt.) istorinę ir kultūrinę dinamiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti kolektyvinėje monografijoje (aut. H. Šabasevičius, R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, J. Katinaitė), moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose, pristatyti kultūrinės sklaidos programose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš probleminės perspektyvos Lietuvos istorijos ir mitologijos reprezentaciją operos mene žvalgantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis operos ir/ar muzikos dokumentacijos bei tyrimų institucijomis ir įtraukiantis lituanistinės operos kritinę peržvalgą į Europos kultūros istoriją ir mokslinę, edukacinę, kultūrinę vartoseną. 


Juozas Žilevičius ir jo epocha. Tyrimas ir leidyba 
Projekto trukmė
: 2020 06 01–2023 05 31 
LMTA statusas: vykdytoja 
Vadovė: dr. Danutė Petrauskaitė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba

Projekto idėja – išryškinti J. Žilevičiaus atliktų darbų vertę ir įrašyti jo vardą greta J. Naujalio, Č. Sasnausko, S. Šimkaus, M. Petrausko vardų. Tai galima atlikti nuodugniai išanalizavus šio muziko kūrybinį palikimą laikmečio sociokultūrinių bei geopolitinių procesų fone. Taigi, šio projekto tikslas – parengti ir išleisti monografiją apie J. Žilevičių bei jo amžininkus, kuri pakoreguotų įsigalėjusius stereotipus, praturtintų lietuvių muzikos ir pedagogikos istoriją, praplėstų jos dėstymo programas, suteiktų daugiau žinių apie tuo metu gyvenusius muzikus, pasiūlytų galimybę atlikėjams atnaujinti repertuarą. 
Projekto uždaviniai: 
a) išanalizuoti archyvinius šaltinius ir publikuotą medžiagą, susijusią su J. Žilevičiaus kaip atlikėjo, kūrėjo, muzikologo, pedagogo ir visuomenininko veikla; 
b) per J. Žilevičiaus santykius su amžininkais atskleisti lietuviškos savimonės raidą – nuo etniškos savivokos iki valstybinio pilietiškumo; 
c) atlikti mokslinės veiklos rezultatų sklaidą mokslo bei mokslo populiarinimo leidiniuose, tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijoje, kituose renginiuose. 


 Proveržio inovacijos skaitmeninės muzikos industrijos plėtrai  
Projekto trukmė
: 2020 06 01–2023 05 31 
LMTA statusas: partnerė 
Vadovas (LMTA): prof. dr. Rytis Ambrazevičius

Projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal programą „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Daugiau informacijos: https://www.shakespearemusic.com/eu-projects/

Projekto vykdytojas – AB „Shakespeare Music“ – nepriklausomas kolektyvinio administravimo subjektas, susikūrė 2012 metais kaip alternatyva tradiciniam kolektyvinių teisių administravimo institutui. Įmonė siekia plėsti veiklos apimtis ir toliau kuriant bei siūlant alternatyvius, inovatyvius sprendimus, paremtus kultūrinių ir kūrybinių industrijų produkcija, skatinančius ekonominį augimą intelektinės nuosavybės rinkoje bei kuriant pažangius produktus. Šiuo tikslu kartu su projekto partneriais – Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vytauto Didžiojo universitetu įgyvendinamas ES lėšomis dalinai finansuojamas projektas. Įgyvendinus projektą, rinkoje bus įdiegtos inovatyvios audiovizualinės technologijos, skatinančios platesnį kūrybinį bendradarbiavimą, labiau paklausą atitinkančių kūrybinių produktų kūrimą. Sukurtas produktas užtikrins kūrėjams didesnę finansinę grąžą, tai tiesiogiai įtakos kūrinių pasiūlos, jų įvairovės augimą, aukštesnį paklausos ir pasiūlos suderinamumą. 
Projekto tikslai: 
a) rinkai pateikti visiškai naują atitikmens rinkoje neturintį produktą –  internetinę muzikos kūrinių platinimo ir personalizuotą adaptyvinę foninės muzikos valdymoplatformą (toliau – Platforma), kuri prisidėtų prie kūrybinės ekonomikos ekonominio potencialo didinimo ir apyvartos augimo iš intelektinės nuosavybės produktų vartojimo; 
b) sukurti ir įgyvendinti modernų muzikos kūrinių platinimą internete įdiegiant pažangų ir iki tol precedento neturėjusį licencijavimo modelį, kuris užtikrintų teisėtą muzikos kūrinių vartojimą, atlyginimo surinkimą ir skaidrų paskirstymą; 
c) pateikti rinkai inovatyvų sprendimą kartu sujungiant internetines technologijas, intelektinės nuosavybės teisę ir kultūrą per pažangią muzikos platinimo platformą, technologinį sprendimą su visiškai nauju, atitikmens neturinčiu licencijavimo modeliu ir galimybe visuomenei patogiau ir teisėtai vartoti kultūros produktus; 
d) įdiegiant naują licencijavimo modelį, siekiama skatinti pažangą, gerinant autoriaus ir gretutinių teisių apsaugą; 
e) prisidėti prie Lietuvos intelektinio nuosavybės instituto vystymosi, garantuojant teigiamus pokyčius ir pažangų indėlį į skaitmeninio amžiaus muzikos industriją; 
f) skatinanti teisėtą kultūros produktų vartojimą per teisių savininkams ir visuomenei priimtiną ir abipusiai naudingą komunikaciją, grįstą ne bauginimo priemonėmis, bet savanorišku įsitraukimu; 
g) pasivyti Europos Sąjungos nares senbuves, Lietuvoje ir už jos ribų didinant pajamas už muzikos kūrinių naudojimą internete; 
h) prisidėti prie pasaulinių tendencijų didinant skaidraus ir sąžiningo autorinio atlyginimo paskirstymą visiems turtinių teisių turėtojams (ne tik leidėjams ar atlikėjams patalpinusiems kūrinį, bet ir autoriams bei kitiems kūrinio ir fonogramos dalyviams); 
i) sukurti algoritmą-programinį kodą, užtikrinantį ataskaitų generavimą muzikos kūrinius naudojant viešose komercinės naudos siekiančiose patalpose, taip iš verslo surenkamą atlyginimą sąžiningai paskirstant jo savininkams. 


Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai
Projekto trukmė
: 2019 07 01–2022 04 30 
LMTA statusas: vykdytoja 
Vadovė: doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba

Projekte „Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai“ bus tiriama ankstyvojo kino ar nebylaus kino (1896–1922) pradžia, raida ir kaita Lietuvoje. Tyrime bus taikomas tarpdalykinis, šiuolaikinei kinotyrai būdingas žvilgsnis, atstovaujantis kino kaip sociokultūrinio reiškinio sampratą.
Tyrime bus identifikuojami pirmieji kino rodymai, pirmieji kino filmai ir kino teatrai, kino eksperimentai, kino kaip meninės raiškos formavimasis, vaidybinio, garsinio kino atsiradimas ir t. t. Šie aspektai bus nagrinėjami atsižvelgiant į tautinius, imperinius ir globalius aspektus: lietuvių nacijos gimimą, Lietuvos valstybės sukūrimą, Rusijos imperijos valdymą ir pabaigą, kaizerinės Vokietijos valdymą, I pasaulinis karą, socialinių grupių formavimąsi, sociokultūrinių praktikų kaitą. Tokio pobūdžio mokslinis tyrimas bus atliekamas pirmą kartą, todėl į tyrimo akiratį patenka iki šiol išsamiai Lietuvos mokslininkų nenagrinėti šaltiniai, archyvai, bibliotekos ir duomenų bazės, esančios užsienio šalyse. Siekiant mokslo populiarinimo ir gautų tyrimo rezultatų atvirumo, patraukliomis priemonėmis bus pristatomi unikalūs atradimai, kurie bus viešinami specialiai projektui sukurtoje duomenų bazėje.


Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) tipologijos požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų
Projekto trukmė
: 2019 05 01–2022 04 30
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba

Projekto idėją suponavo sisteminė skirtis tarp XX a. pradžios ir XXI a. pradžios Lietuvos muzikinės kultūros būklės. XX a. pirmieji dešimtmečiai lietuvių muzikoje buvo akademinių muzikos žanrų debiutų metas, XXI a. pradžioje Lietuvos muzikos scenas užvaldė profesionaliosios bei eksperimentinės elektroninės muzikos, skaitmeninio garso ir vaizdo meno integrali raiška.
Tyrime siekiama atskleisti unikalią nacionalinės muzikos kultūros patirtį ir modernizavimo mechanizmus, juos iškelti į teorinio diskurso aplinką ir viešinti tarptautiniu mastu. Optimalaus teorinės interpretacijos įrankio teisės šiame projekte priskiriamos tipologinio pobūdžio fenomenams.
Moderniai suvokiamų muzikos tipologijos standartų raiškos tyrimas leis reflektuoti kompleksinių 1970-2020 m. pokyčių visumą skirtingose Lietuvos muzikos meno ir sociokultūrinės komunikacijos dimensijose. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti mokslinėje monografijoje, moksliniuose straipsniuose, paskelbti pranešimuose tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose.
Projektas aktualus kaip pirmas Lietuvos muzikos kultūros reikšmingą pokyčių etapą apibendrinantis darbas, paremtas tarpdalykiniu analizės modeliu ir projekte aktualizuojama nauja tipologizuojančių fenomenų samprata.


Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis
Projekto trukmė
: 2019 07 01–2022 06 30 
LMTA statusas: vykdytoja 
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Projektu siekiama užpildyti egzistuojančią muzikos atlikimo raiškos tyrimų spragą ir išanalizuoti pagrindinius muzikos atlikimo ir jo suvokimo reiškinius šiuolaikinės lietuvių muzikinės kultūros atveju. Projektas originalus ir aktualus tuo, jog ligi šiol neatlikta beveik jokių siūlomam darbui aktualių tyrimų įtraukiant lietuvių respondentus; juntamas tokių tyrimų stygius Rytų Europos kultūrose apskritai.
Projekto eigoje bus tiriami įvairūs muzikos atlikimo suvokimo aspektai, tokie kaip muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo virtuoziškumo, gestinės raiškos percepcijos niuansai. Ypatingai vertingi tyrimai įtraukiant su tradicine muzika susijusius respondentus ir atliekant palyginamąjį, tarpkultūrinį muzikos atlikimo ir suvokimo tyrimą. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje.


Lietuvos mokslų akademija įgyvendina projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“. 
Projekto vykdytojaLietuvos mokslų akademija 
LMTA statusas: partnerė 
Dalyvės (LMTA): prof. dr. Rima Povilionienė ir prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė 
Projekto trukmė: 2016–2022 m. 

Finansavimo šaltinis: projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. 
Daugiau informacijos apie projektą: http://www.lma.lt/periodiniu-mokslo-leidiniu-leidyba-ir-jos-koordinavimas

Projekto tikslas: stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas, viešinti ir skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų, leidžiant periodinius mokslo leidinius. Projekto tikslinė grupė – mokslininkai ir tyrėjai, įskaitant periodinių mokslo leidinių redakcinių kolegijų narius, recenzentus. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį numatoma leisti 47 aukščiausio mokslinio lygio ir reikšmingiausių Lietuvos periodinių mokslo leidinių, kuriuos atrinko Lietuvos mokslų akademijos, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertų komisija. Atrinkti leidiniai yra įvairių mokslo sričių: biomedicinos, žemės ūkio mokslų, fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų. 2018–2019 m. įvykdžius dar vieną periodinių mokslo leidinių atranką, 2019–2022 m. laikotarpiui atrinkti 22  leidiniai, kuriems skirtas finansavimas: po 1 leidinį iš biomedicinos ir žemės ūkio, 5 – iš fizinių, 9 – iš humanitarinių, 6 – iš socialinių mokslų. Per pastaruosius trejus metus numatoma išleisti beveik 200 šių leidinių numerių. 
Leidinių turinio kokybei ir originalumui užtikrinti atliekamos straipsnių kokybės, originalumo ir autorystės patikros. Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai, turėdami palankias sąlygas viešinti, skleisti tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, susipažinti su kitų mokslininkų veikla, pagerins savo kompetencijas, sustiprins bendradarbiavimą su kitais mokslininkais, įsitrauks į mokslines diskusijas ir bendrus projektus, taip užtikrindami mokslo ir technologijų pažangą.