Ieškoti

Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Supratau

Vykdomi mokslo projektai

Scenos menų tyrimų ekscelencijos centro steigimas ir plėtra
Projekto trukmė: 2023-10-03 iki 2027-12-31
Projekto vadovė: doc. dr. Ramunė Balevičiūtė
Projekto mokslinė vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba

Projekto tikslas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įkurti scenos menų tyrimų ekscelencijos centrą, skirtą stiprinti MTEP kokybę scenos menų tyrimų srityje ir didinti nacionalinės bei tarptautinės svarbos aukšto lygio mokslo (meno) rezultatų skaičių ir vertę, konceptualiai atnaujinant ir integruojant į tarptautinį mokslo bei kultūros diskursą tarpsritinius ir tarpdalykinius Lietuvos scenos meno tyrimus, telkiant ir konsoliduojant LMTA mokslinį potencialą ir tarptautines tyrėjų pajėgas.
Projekto įgyvendinimo metu LMTA Scenos menų tyrimų centras atliks mokslinius ir meninius tyrimus, gilinančius supratimą apie šiuolaikybės scenos menų procesus ir įtraukiančius tyrimų rezultatus į tarptautinę mokslo erdvę. LMTA Scenos menų tyrimų centras kaip jauniems mokslininkams patraukli ir tarptautinį bendradarbiavimą įveiklinanti mokslo erdvė didins menotyros ir meninių tyrimų inovatyvumą ir tarptautiškumą. Projektas užtikrins institucijos atsinaujinimą ir palaikys mokslo ir meninių tyrimų dinamiką, aktyviai prisidės prie kultūrai ir visuomenei svarbių problemų diskusijų ir sprendimų, dalyvaus ateities visuomenės poreikius atliepiančios meno pedagogikos tobulinimo procesuose. Projektas padės užtikrinti tyrimų rezultatų viešinimą ir didinti LMTA mokslo ir meninių tyrimų bendruomenės vaidmenį nacionalinėje kultūros ir mokslo erdvėje. Sustiprinus LMTA išteklius ir infrastruktūrą bus sudarytos sąlygos aukšto lygio mokslo ir meninių inovacijų plėtrai ir integracijai, kuriant visuomenės gerovę.

LMTA Scenos menų tyrimų centro YouTube kanalas: https://www.youtube.com/@LMTAScenosmenutyrimucentras

Lenkų ir lietuvių muzika, globali perspektyva: migracija, diasporos tapatybės ir tėvynė
Projekto trukmė: 2025 01 – 2027 12
Projekto vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. Lietuvos-Lenkijos projektų priemonė „Daina“.

Šiuo mokslinių tyrimų projektu siekiama plėtoti istorines ir kultūrines žinias apie migracijos procesus XX a. Lenkijos ir Lietuvos muzikos kultūroje. Nors pastaraisiais dešimtmečiais Lenkijoje ir Lietuvoje mokslininkų susidomėjimas migracijos judėjimais ir diasporos muzikinėmis kultūromis įspūdingai išaugo, ši lenkų ir lietuvių muzikos studijų sritis vis dar yra fragmentiška ir ribota tarpdisciplininiu ir lyginamuoju požiūriu. Įveikiant nusistovėjusius ir vis dar dominuojančius monokultūrinius XX a. lenkų ir lietuvių muzikinės emigracijos naratyvus, tyrimas prisidės prie nacionalinės muzikos istorijos rašymo kaip globalių migracinių judėjimų, tarpusavio ryšių ir tinklų istorijos kaitos.
Projektas, apimantis Prancūziją ir JAV, kaip pagrindinius XX a. trumpojo dešimtmečio lenkų ir lietuvių muzikų traukos ir diasporos centrus, teigia transnacionalinį požiūrį į chronologiškai ir geografiškai skirtingą muzikų veiklą ir kūrybą, kuri dar niekada nebuvo tyrinėta kartu. Tyrimai bus grindžiami atvejo studijomis, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama veikėjams ir jų muzikiniams bei kultūriniams tinklams, muzikos kūriniams ir renginiams kaip esminėms emigracijos kontaktinėms zonoms, muzikos kultūros vaidmeniui (trans)formuojant ir įprasminant diasporines tapatybes bei pasiekiant klausytojus tiek diasporoje, tiek tėvynėje.
Projekto metu bus parengti atviros prieigos leidiniai: specialus mokslinio žurnalo numeris, straipsnių rinkinys, keliolika recenzuojamų straipsnių. Dvi konferencijos ir du seminarai Varšuvoje ir Vilniuje, simpoziumas Paryžiuje ir bendra mokslinė sesija konferencijoje Čikagoje padidins tyrimo grupių sanglaudą ir rezultatų matomumą. Kuruojama paroda ir projekto rezultatų populiarinimas naujosiose medijose padarys rezultatus prieinamus neakademinei auditorijai. Tyrimas yra aktualus kaip pirmasis bendras tarptautinis tyrimas, kuriuo siekiama praplėsti mūsų supratimą apie lenkų ir lietuvių išeivijos muzikos kultūras, suteikiant išsamesnį požiūrį į pasaulinę muzikantų, muzikinių koncepcijų ir kūrinių migraciją, kartu atveriant tolesnių šios srities tyrimų perspektyvą.

Tyrimo ir leidybos projektas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai“: V tomo kritinė redakcija ir II tomo leidyba“
Projekto trukmė: 2025 05 – 2025 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: dr. Audra Versekėnaitė-Efthymiou

Finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Šis projektas – tai M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo (2025 m.) dalis, įtrauktas į LR Vyriausybės patvirtintą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą.
Šiuo projektu kryptingai siekiama parengti itin aukštos kokybės visą kompozitoriaus muzikos kūrinių leidimą (14 tomų seriją) ir atverti jį tarptautinei tyrėjų ir atlikėjų auditorijai. Akademinis M. K. Čiurlionio muzikos kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką̨ Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą̨ eksponuojantis natų leidinys. Visų kūrinių teksto kanoną įtvirtinantis akademinis M. K. Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje. Projektą inicijavo ir vykdo LMTA, bendradarbiaudama su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir kitomis kultūros institucijomis. Šiuo metu yra atlikta:

  • 2021 m. įgyvendintas pirmasis projekto etapas. Mokslininkų grupė peržiūrėjo visą Čiurlionio muzikinę kūrybą ir sudarė būsimo 14 tomų leidinio turinį, parengė metodologines rinkinio nuostatas. Pagal sukurtą metodologiją parengtas pirmasis rinkinio tomas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai. Simfoninė poema „Miške“.

    • Autentiškas Čiurlionio „Miške“ atlikimas pagal šią redakciją pirmą kartą įvyko 2022 m. balandžio 30 d. Antverpene (Belgija), atliekant simfoniniam orkestrui d’Academie Sint-Niklaas (dirigentas – Pieteris Matthynssens), vėliau „Miške“ atliko Mirga Gražinytė-Tyla:

    • 2023 m. rugsėjo 21 d. Bazelyje (Šveicarija) su Sinfonie Orchester Basel,

    • 2023 m. gruodžio 6 d. – Birmingeme (JK) su City of Birmingham Symphony Orchestra;

    • 2024 m. balandžio 30 d. Paryžiuje (Prancūzija) ir gegužės 2 d. Vienoje (Austrija) su Orchestre Philharmonique de Radio France. Repeticijose dalyvauja ir simfoninės poemos „Miške“ redaktorius Charalampos Efthymiou, kuris stebi atlikimus ir kartu su orkestrų vadovais fiksuoja partitūroje padarytas technines klaidas, jas taiso.

  • 2022 m., įgyvendinant antrąjį projekto etapą, buvo tiriama Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ autentiškumo problematika, siekta rekonstruoti originalų Čiurlionio simfoninės poemos muzikos tekstą. Antrojo etapo metu parengta šios kompozicijos kritinė redakcija, parašytas įvadinis straipsnis visai Čiurlionio rinktinei, atlikta „Jūros“ notografija, sukurta visos rinktinės vizualinio apipavidalinimo koncepcija.

  • 2024 m. įvykdytas trečiasis ir ketvirtasis projekto etapai:

    • publikuotas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai“ I tomas – simfoninė poema „Miške“ (ISBN 978-609-8071-83-2, ISMN 979-0-806003-41-1, ISMN 979-0-806003-42-8);

    • III tomo „Muzika pučiamųjų orkestrui („Polonezas“) ir kamerinė muzika“ kūrinių kritinę redakciją atliko kritinio redagavimo srityje daug patirties turintis muzikologas, dirigentas, violončelininkas, Huddersfieldo ir Leedso universitetų mokslo darbuotojas George‘as Kennaway‘us. Kritiniai komentarai, parašyti anglų kalba, yra išversti į vokiečių ir lietuvių kalbas, atlikti kūrinių notografijos darbai.

    • IV tomo „Kūriniai fortepijonui (1894–1899 m.)“ kūrinių kritinę redakciją atliko pianistas, Čiurlionio fortepijoninės muzikos žinovas, tyrėjas ir atlikėjas Rokas Zubovas ir graikų kilmės muzikologas ir kompozitorius dr.  Charalampos Efthymiou. Kritiniai komentarai, parašyti anglų kalba, yra išversti į vokiečių ir lietuvių kalbas, atlikti kūrinių notografijos darbai.

Lietuvių fortepijoninio kanono interpretacijos
Projekto trukmė: 2024 09 – 2027 08
Projekto vadovė: prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba 

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Juolab juntama lietuvių muzikos interpretavimo tyrimų spraga – nesant susiklosčiusios įrašų ir gyvų atlikimų tyrimų tradicijos, praktiškai neegzistuoja mokslinis diskursas apie tai, kaip lietuvių kompozitorių kūrinius interpretuoja lietuvių ir užsienio atlikėjai. Šią spragą projektu siekiama užpildyti išanalizuojant lietuviškojo fortepijoninio kanono egzistavimo prielaidas, kontekstus ir interpretacijas Lietuvoje bei svetur. Projekto tyrėjai – lietuvių ir užsienio mokslininkai ir pianistai – iš tarpdisciplininės perspektyvos ir multikultūrinio žiūros taško nagrinės egzistuojančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Bacevičiaus, Stasio Vainiūno ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijonui įrašus bei istoriškai ir sociokultūriškai susiklosčiusius jų kūrybos interpretacijos dėsningumus. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje bei įkontekstins fortepijoninę lietuvių kompozitorių kūrybą ir jos interpretacijas pasauliniame fortepijono muzikos atlikimo kanone.

Identities and Democratic values on European digital screens: Distribution, reception, and representation (DIGISCREENS)
Projekto trukmė: 2022 11 01–2025 10 01
LMTA statusas: partneris
Projekto vykdytojai: dr. Lina Kaminskaitė Jančorienė (vadovė), dr. Jelena Šalaj

Finansuoja: tinklo HERA ir programos NORFACE tarptautinio paraiškų teikimo konkurso CHANSE (Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) lėšomis, projekto įgyvendinimo sutartį administruoja Lietuvos mokslo taryba.

Projektas fokusuojasi į tai, kaip skaitmeninės audiovizualinės platformos, suteikiančios prieigą prie filmų ir televizijos iš viso pasaulio, prisideda prie socialinių ir kultūrinių pokyčių dinamikos Europoje. DIGISCREENS kelia klausimus, kaip galimybės auditorijai žiūrėti audiovizualinį turinį iš didelės geografinės įvairovės, turi įtakos: (a) tapatybės konstravimui ir kito supratimui per globalias, tačiau kultūriškai specifines mediacijas dėl lyties, rasės, klasės, seksualumo ir kitų socialinių aspektų;
b) derybos dėl demokratinių vertybių, tokių kaip lygybė, įtrauktis ir solidarumas.
Tiriant platinimą, recepciją ir reprezentaciją Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje, projekte bus nagrinėjamos ir audiovizualinio turinio platinimo ir vartojimo galimybes tarp valstybių, kuriant globalios integracijos jausmą.
Taip pat bus nagrinėjama, kaip siekis kurti bendras demokratines vertybes ir tapatybės modelius sąlygojamas skirtingų nacionalinių politikų ir individualizuotų algoritmų, valdančių komercines platformas bei kuriančių „filtrų burbulus“ filmų ir televizijos vartojimui.
DIGISCREENS yra tarpdisciplininis projektas, apjungiantis platinimą, recepciją ir reprezentaciją, įvertinantis pastarųjų dešimtmečių politiką, kuria siekiama didinti įvairovę ir įtrauktį ekrane.
Jis prisidės prie akademinių ir visuomenės žinių, susiedamas sociokultūrinių tapatybių reprezentacijas ir recepcijas su demokratinių vertybių kūrimu.
DIGISCREENS projekte bus pasitelkiamos medijų studijų, kultūros ir politinės analizės, taip pat etnografijos, literatūros ir psichologijos metodologijos ir įtrauks tyrėjus iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos ir Lietuvos.